Žvelkite į tai, kas tyra

● Žmogaus akys — tikras meno kūrinys. Jos ne tik gražios, bet ir turi įtakos mūsų mintims bei veiksmams. Knygoje Visual Impact, Visual Teaching rašoma, jog „keturiasdešimt procentų visų nervinių skaidulų, einančių iš smegenų į įvairius organus, jungiasi su tinklaine“ — plonu sudėtingu audiniu akies vidinėje pusėje.

Ne veltui Jėzus Kristus akį pavadino „kūno žiburiu“. Paaiškindamas, ką turi omenyje, jis tęsė: „Jei tavo akis sveika [dora, sutelkta į gera], visas tavo kūnas bus šviesus. O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus“ (Mato 6:22, 23, Brb). Šiais žodžiais Jėzus leido suprasti, kokią galią mums turi tai, į ką žiūrime, — kokias mintis ir jausmus sukelia, kokiems poelgiams mus paskatina. Tyros mintys nuskaidrina gyvenimą, nedoros — sujaukia.

Pavyzdžiui, pasvarstykite Jėzaus žodžius, užrašytus Mato 5:28, 29: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje. Tad jeigu tavo dešinioji akis veda tave į suklupimą, išlupk ją [perkeltine prasme].“ Ką jis norėjo tuo pasakyti? Besiblaškanti „akis“ gali sužadinti tokius nedorus troškimus, kad, pasitaikius progai, žmogus pasielgs amoraliai ir praras Dievo palankumą (Jokūbo 1:14, 15).

Argi ne daug išmintingiau būtų ugdytis savitvardą, net jeigu tai nemažiau skausminga kaip išsilupti akį? Argi verta dėl vos kelių juslinio malonumo akimirkų prarasti amžinąjį gyvenimą?

Tai, kuo „maitiname“ savo akis, gali sužadinti ir godumą. Todėl Biblija perspėja, kad „akių geismas [...] yra ne iš Tėvo, o iš pasaulio. Pasaulis praeina, jo geismas irgi, o kas vykdo Dievo valią, lieka per amžius“ (1 Jono 2:16, 17).

Ar Biblijos reikalavimai pernelyg varžo? Anaiptol! Nepaisydami jos normų, prisišauksime bėdų (Galatams 6:7, 8). Jei vadovausimės Dievo Žodžiu ir kreipsime žvilgsnį į tai, kas dora, būsime laimingi. „Laimingi tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“, — sakė Jėzus (Luko 11:28). Be to, tokie žmonės puoselėja viltį amžinai gyventi žemėje, o kas elgiasi amoraliai ar yra gobšuolis praras ir laimę, ir gyvybę.