KREIPTIS į Visagalį ir išsakyti jam pačias slapčiausias mintis — didžiulė garbė. Tačiau vieni abejoja, ar meldžiasi teisingai, kiti trokšta, kad jų maldos būtų turiningesnės. Matyt, to norėjo ir pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai. Vienas iš jų Jėzaus paprašė: „Viešpatie, pamokyk mus melstis“ (Luko 11:1). Jėzus pasakė pavyzdinę maldą, vadinamą „Tėve mūsų“. Ši graži, tačiau paprasta malda ne tik moko mus deramai kreiptis į Dievą, bet ir padeda geriau suvokti svarbiausią Biblijos žinią.

Jėzaus pavyzdinė malda

Jėzus kalbėjo: „Taigi melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas. Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo’“ (Mato 6:9-13).

Atkreipkite dėmesį į Jėzaus žodžius: „Taigi melskitės taip.“ Kodėl jis šitaip pasakė? Jėzus nenorėjo, kad mokiniai jo žodžius kartotų mechaniškai lyg papūgos. Dar visai neseniai jis kaip tik buvo perspėjęs to nedaryti (Mato 6:7). Šia malda jis veikiau paaiškino, kas yra svarbiausia ne mūsų, o Dievo akimis. Kad tai suprastume, turime suvokti Jėzaus žodžių esmę. Todėl pasigilinkime į kiekvieną šios maldos mintį atskirai.

Kaip ją suprasti

„Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.“ Jėzus į Dievą deramai kreipėsi „Tėve“, nes Dievas yra mylintis ir dėmesingas, nelyginant žmogus, besirūpinantis savo vaikais. Be to, turi vardą — Jehova, — kurio nereikėtų painioti su titulais, kaip antai Visagalis Dievas, Viešpats * (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]). Bet kodėl Dievo vardas, kuris susijęs ir su jo reputacija, turi būti laikomas šventu? Todėl, kad yra apšmeižtas.

Tik pagalvokite, neretai už ištikusias negandas žmonės kaltina Dievą, nors dažniausiai nelaimes sukelia patys, arba jos atsitinka dėl to, kad jie atsiduria netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje (Patarlių 19:3; Mokytojo 9:11, Brb). Dar kai kas Dievą kaltina ir dėl stichinių nelaimių. Tačiau Biblijoje sakoma: „Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (Jokūbo 1:13). Be to, daugelyje religijų aiškinama, jog blogi žmonės bus amžinai kankinami ugniniame pragare, o toks mokymas tikrai žeidžia Kūrėją, visiems rodantį tiek meilės (Jeremijo 19:5; 1 Jono 4:8). „Nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis“, — rašoma Romiečiams 6:23, o ne amžinos kančios! *

„Teateina tavo karalystė.“ Dievo Karalystė yra karališkoji valdžia, kurios Karalius — Jėzus Kristus. Netrukus visą vadovavimą žemėje jis paims į savo rankas. „Jam buvo duota valdžia, garbė ir karalystė“, — rašoma Danieliaus 7:14. Dievo Karalystė ateis, kai ši karališkoji valdžia įsikiš į žmonijos reikalus  ir, sunaikinusi jos valdymui besipriešinančias žmonių valdžias, įsiviešpataus visoje žemėje (Danieliaus 2:44).

„Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.“ Valdant Karalystei, žmonija paklus Dievo valiai. Tuomet įsivyraus tikroji taika, ir visa žmonija Dievą garbins teisingai. Daugiau nebebus nei nesantaiką kurstančios politikos, nei klaidingos religijos. Kaip vaizdžiai sakoma Apreiškimo 21:3, 4, „Dievo buveinė“ bus „tarp žmonių“, ir „jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“.

„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.“ Pabrėžęs Dievo vardo ir Karalystės svarbą, Jėzus atkreipė dėmesį į mūsų asmeninius poreikius. Jo žodžiai rodo, kad neturime per daug rūpintis savo gerove ir siekti įsigyti daugiau, nei reikia šiai dienai. Turėtume nepamiršti prašymo, užrašyto Patarlių 30:8, 9 [30:8, Brb]: „Neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos.“

„Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ Žodis „kaltės“ čia reiškia „nuodėmes“. * Mes visi privalome Dievui paklusti. Todėl kiekvienąsyk, kai jam nepaklūstame, mūsų kaltė didėja. Tačiau Jehova ją noriai atleidžia, jeigu patys atleidžiame tiems, kas nusideda mums (Mato 18:21-35).

„Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo piktojo.“ Piktasis — tai Šėtonas, arba Velnias, dar vadinamas Gundytoju (Mato 4:3). Kadangi mūsų netobulas kūnas silpnas, kad pasipriešintume Šėtonui ir jo žemiškiesiems sėbrams, būtina Dievo pagalba (Morkaus 14:38).

Tegul Jėzaus pavyzdinė malda padeda jums labiau įprasminti savo maldas, atsižvelgiant į tai, kas svarbiausia. Tačiau kaip ši malda gali padėti geriau suprasti svarbiausią Biblijos žinią? Kaip ir sakė Jėzus, pagrindinė Biblijos tema yra Dievo šventojo vardo pašlovinimas, visokio blogio pašalinimas ir taikingas Dievo Karalystės valdymas žemėje. Kokius dvasinius lobius Jėzus sudėjo į pavyzdinę maldą!

[Išnašos]

AR ŽINOTE?

● Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Melskitės taip“? (Mato 6:9)

● Ką melsdamiesi turime paminėti pirmiausia? (Mato 6:9, 10)

● Kas yra „mūsų kaltės“ ir kodėl turėtume atleisti tiems, kas mums nusideda? (Mato 6:12)

[Iliustracija 13 puslapyje]

Pavyzdinė malda gali padėti suprasti, kas svarbiausia ne mūsų, o Dievo akimis