Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gal norėtumėte grybų?

Gal norėtumėte grybų?

Gal norėtumėte grybų?

SENOVĖS Egipte faraonai grybus laikė delikatesu, skirtu tik karališkosios šeimos stalui. Romėnai grybus vadino dievų maistu ir patiekdavo tik ypatingomis progomis. Senovės graikai keldavo grybų puotas ir tikėjo, kad mūšyje šis valgis kariams suteikia jėgų.

Tačiau šiais laikais grybus valgo ne tik elitas. Jais mėgaujasi žmonės visame pasaulyje. O jūs? Jei grybus mėgstate, ar žinote, ką valgote? Prie ko grybai priskiriami: gyvūnų, daržovių ar dar ko kito? Kaip jie auga? Ar yra maistingi? Ar kiekvieną miške surastą grybą galima valgyti?

Ieškodami atsakymų, mudu su žmona iš Sidnėjaus (Australija) patraukėme į Noelio Aroldo (Noel Arrold) grybininkystės ūkį vaizdingame Mitagongo mieste Naujojo Pietų Velso pietinės dalies aukštumose.

Kaip grybai auginami

Noelis, stambaus sudėjimo australas, yra mikrobiologas ir grybininkystės specialistas. Grybų auginimo technologiją jis studijavo keliose šalyse, paskiau grįžo į Australiją ir pradėjo verstis komercine grybininkyste. „Grybai priklauso grybinių šeimai, prie kurios priskiriami ir pelėsiai, — aiškina jis. — Anksčiau biologai grybus laikė augalais, bet dabar žino, jog tai visiškai kitokie organizmai.

Pavyzdžiui, jie, priešingai nei beveik visi augalai, maisto medžiagas pasigamina ne fotosintezės būdu. Grybai gali augti tamsoje. Jie išskiria stiprius fermentus, kurie organines medžiagas išskaido į pagrindines maisto medžiagas ir jas pasisavina. Tokiu savitu virškinimo būdu grybai skiriasi ir nuo gyvūnų. Kadangi grybai nėra nei augalai, nei gyvūnai, biologai juos priskiria grybų karalystei.

Suaugę grybai paskleidžia milijonus mažyčių sporų, kurios susimaišo su kitų grybų sporomis ir sudygsta, — tęsia Noelis. — Iš sporų [...], patekusių į vėsią, drėgną vietą, kur gausu maisto medžiagų, užauga grybai. Norint pagerinti derlingumą ir kokybę, komercinės grybininkystės ūkiuose natūraliam grybų dauginimosi procesui stengiamasi sukurti optimalias sąlygas.“

Ekskursijos metu iš Noelio sužinome, kad įvairiems grybams reikia skirtingų sąlygų. Pavyzdžiui, populiariausi pasaulyje pievagrybiai geriausiai auga perpuvusiame mėšle. Kitų rūšių grybai tarpsta komposto dėžėse, buteliuose su grūdais, ant rąstų ar presuotų pjuvenų. Iš tūkstančių žinomų grybų rūšių rinkai auginama tiktai apie šešiasdešimt.

Noelis grybus veisia ir augina sename apleistame geležinkelio tunelyje netoli Mitagongo. „Ten vėsu, drėgna ir yra idealios sąlygos jiems augti“, — pasakoja jis. Matome eilėmis sustatytas dėžes, puodus, butelius su tūkstančiais įvairios formos ir dydžio grybų. Vieni panašūs į žydinčias rožes, kiti — į išsiskleidusias lelijas, gėlių puokštes ar storakočius skėčius. Nuo spalvų įvairovės net akys raibsta!

Skanūs ir visur tinka

„Daug kas egzotiškais grybais grožisi, bet nežino, kaip juos paruošti, — aiškina Noelis. — Bet tai visiškai nesunku. Kai kurie juos susmulkina ir pakepina su bulvėmis, deda į sriubas, mišraines arba sveikus kepa ant grotelių. Aš mėgstu džiūvėsėliais apibarstytas ir aliejuje pakeptas kreivabudes. O juodieji, arba aromatingieji, grybai yra mėsos skonio ir puikiai tinka prie omleto.“

Valgomieji grybai labai maistingi ir turi daug skaidulų, baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Yra žinoma, jog kokių 2000 rūšių grybai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Viename medicininiame straipsnyje rašoma, kad grybų ekstraktai vartojami daugiau kaip nuo 100 ligų: vėžio, hepatito, AIDS, Alzheimerio ligos, taip pat padidėjus cholesterolio kiekiui.

Tačiau miške rinkti grybus pačiam be galo pavojinga. Pavyzdžiui, žalsvoji musmirė labai panaši į valgomąjį grybą, bet yra mirtinai nuodinga. Todėl niekada nevalgykite nežinomų grybų, nebent gerai juos pažįstantis žmogus pasakys, kad jie valgomi! Aišku, pramoniniu būdu auginami grybai vartojimui tinkami visi. Ir išties grybai yra puikus delikatesas, kuris kadaise buvo prieinamas tik karaliams!

[Rėmelis 22 puslapyje]

GRYBAI NATŪRALIOJE APLINKOJE

Dažniausiai grybai auga vėsiuose, drėgnuose, tamsiuose miškuose. Išvirtusius medžius, kitus sudžiūvusius augalus bei gyvūnų mėšlą jie perdirba į organines trąšas. Kai kurie palaiko simbiotinius ryšius su medžiais: grybai pasisavina organinius junginius, esančius medžių šaknyse, o medžiai — maisto medžiagas, kurias absorbuoja grybai.

[Rėmelis 23 puslapyje]

PATARIMAI

• Šaldytuve šviežius grybus laikykite popieriniame arba medžiaginiame maišelyje. Nedėkite šalia aštrius kvapus skleidžiančių produktų, nes grybai kvapus sugeria.

• Jei grybus ketinate valgyti žalius, kruopščiai nuvalykite drėgnu skudurėliu arba paskalaukite ir nusausinkite. Nemirkykite vandenyje.

• Jei grybus virsite, nešvarumus nuvalykite minkštu šepetėliu.

• Grybų nelupkite — jų odelė skani ir maistinga!

[Iliustracija 21 puslapyje]

Grybai auginami patalpoje, kur reguliuojama oro temperatūra

[Iliustracija 22 puslapyje]

Kai kurie grybai panašūs į gražias gėles

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ant grotelių kepti grybai su mėtų, špinatų lapeliais, česnakais ir laiškiniais česnakais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Courtesy of the Mushroom Information Center

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Viršuje: Courtesy of the Mushroom Information Center; apačioje: Courtesy of the Australian Mushroom Growers Association