Kaip padėti nerimo sutrikimų kamuojamam žmogui

„Širdis ima daužytis, išpila šaltas prakaitas, trūksta oro. Užvaldo didžiulė baimė, nerimas, vidinė sumaištis“ (Izabela, vidutinio amžiaus moteris, kenčianti nuo panikos priepuolių).

NERIMĄ galima apibūdinti kaip „nervinę įtampą arba susirūpinimą“. Pavyzdžiui, ar esate kada išsigandęs, kai užpuola piktas šuo? Kaip jaučiatės, kai jis nuo jūsų atstoja? Argi išgąstis ir nervinė įtampa neatslūgsta? Bet kas tuomet yra nerimo sutrikimas?

Jeigu nerimas įgauna lėtinį pobūdį ir nepraeina net tada, kai jaudintis nebelieka jokios priežasties, tokia būsena laikoma nerimo sutrikimu. JAV nacionalinio psichiatrijos instituto duomenimis, „nerimo sutrikimai kamuoja apie 40 milijonų 18 metų ir vyresnių amerikiečių“. Prisiminkime Izabelą, pacituotą įžangoje. Nuolatinis nerimas, koks kamuoja šią moterį, gali turėti rimtų pasekmių sergančiajam.

Be to, kenčia ir artimieji. Tačiau yra ir gerų žinių. Viename minėto Psichiatrijos instituto leidinyje rašoma: „Nerimo sutrikimus galima veiksmingai gydyti, ir tyrinėtojai atranda naujų vaistų, kurie daugeliui šių sutrikimų varginamų žmonių padeda gyventi visavertį gyvenimą.“

 Kenčiantiems nuo nerimo sutrikimo taip pat gali padėti šeimos nariai ir draugai. Kaip?

Kaip padėti

Būkite supratingas. Liucinda, kuriai nustatytas generalizuotas nerimo sutrikimas ir potrauminis stresas, aiškina, koks yra vienas iš jos patiriamų sunkumų: „Daugumai nelengva suprasti mano emocines problemas.“

Todėl turintieji šią negalią dažnai baiminasi būti nesuprasti ir stengiasi slėpti savo problemą nuo kitų. Tai gali sukelti kaltės jausmą ir dar labiau pabloginti emocinę būseną. Vadinasi, itin svarbu, kad šeima ir draugai tokį žmogų suprastų.

Daugiau sužinokite apie sutrikimą. Šis patarimas gali būti ypač vertingas šeimos nariui ar artimiausiam draugui — tiems, kas nuolat bendrauja su nerimo sutrikimo varginamais žmonėmis.

Guoskite vienas kitą. Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius, misionieriškoje kelionėje lankydamasis Graikijos mieste Tesalonikoje, draugus ragino: „Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir darote“ (1 Tesalonikiečiams 5:11, BD). Guosti galime tiek žodžiais, tiek balso tonu. Svarbu parodyti, kad nuoširdžiai rūpinamės savo draugais, ir vengti pasakyti ką nors įžeidaus.

Prisiminkime Jobo, kurio vardu pavadinta viena iš Biblijos knygų, tris tariamus draugus. Anie vyrai neteisingai apkaltino Jobą, kad jis neva slepia savo nuodėmes ir dėl to kenčia.

Todėl būkite jautrus kenčiančiajam. Atidžiai jį išklausykite. Stenkitės į viską žvelgti jo, o ne savo akimis. Nedarykite išvadų neišklausęs iki galo. Šitaip elgėsi Jobo tariami draugai ir dėl to buvo pavadinti „apgailėtinais guodėjais“. Nuo jų „paguodos“ Jobas jautėsi dar blogiau! (Jobo 16:2)

Nepamirškite prislėgtą žmogų dėmesingai išklausyti. Leiskite jam atvirai išlieti savo jausmus. Taip geriau suprasite, ką jis išgyvena. Tik pagalvokite, kaip bus gera žinoti, kad galėjote padėti jam džiaugtis prasmingesniu gyvenimu!

 [Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

Kaip atpažinti nerimo sutrikimus

Juos atpažinti labai svarbu, ypač šeimos nariams ir artimiems draugams. Čia aptarsime tik penkis nerimo sutrikimus.

Panikos sutrikimas. Prisiminkime Izabelą, paminėtą straipsnio pradžioje. Ją vargina ne tik nerimo priepuoliai. „Po priepuolio kankina baimė, kad jis neištiktų ir vėl“, — sako ji. Todėl sergantieji šia liga vengia vietų, kur juos buvo ištikęs priepuolis. Kai kuriuos taip kausto baimė, kad jie bijo išeiti iš namų arba jiems šiurpą keliančioje situacijoje ryžtasi atsidurti tik tada, kai šalia yra žmogus, kuriuo pasitiki. Izabela pasakoja: „Priepuolis gali užeiti vien dėl to, kad lieku viena. Tik su mama jaučiuosi saugi. Nežinau, kur dėtis, kai jos nėra šalia.“

Įkyriųjų būsenų neurozė. Pavyzdžiui, žmogui, persekiojamam mikrobų arba nešvaros baimės, gali atsirasti manija nuolat plautis rankas. To tipo neurozės varginamas Renanas sako: „Jaučiu nuolatinę sumaištį, nes galvoje nepaliaujamai sukasi mintys apie padarytas klaidas, vėl ir vėl analizuoju jas vis kitokiu aspektu.“ Dėl to kyla nenumaldomas noras savo praeities klaidas išpasakoti kitiems. Renanui kaskart reikia patikinimo, kad viskas gerai. Valdyti tokią maniją jam padeda vaistai. *

Potrauminio streso sutrikimas. Pastaruoju metu šis terminas vartojamas apibūdinti tam tikriems psichologiniams simptomams, kurie žmogui pasireiškia po jį stipriai traumavusio įvykio, padariusio fizinę žalą arba sukėlusio grėsmę. Potrauminio streso sutrikimo varginami žmonės greit išsigąsta, būna irzlūs, apatiški, nesidomi tuo, kas anksčiau džiugindavo, nejaučia prieraišumo aplinkiniams — ypač tiems, su kuriais buvo artimi. Kiti darosi agresyvūs, net pradeda smurtauti ir yra linkę vengti situacijų, primenančių juos traumavusį įvykį.

Sociofobija, arba socialinis nerimo sutrikimas. Šie terminai vartojami apibūdinti žmonėms, kurie pernelyg drovūs ir nerimauja, kai tenka bendrauti su kitais. Kai kas jaučia nuolatinę įkyrią baimę, kad yra stebimas ir vertinamas. Prieš kokį nors susitikimą toks žmogus gali jaudintis kelias dienas ar savaites. Ši baimė kartais būna tokia stipri, kad ima trukdyti darbui, mokymuisi ar įprastai kasdienei veiklai. Sergančiajam gali būti sunku susirasti draugų ir draugystę palaikyti.

Generalizuotas nerimo sutrikimas. Nuo jo kenčia anksčiau minėta Liucinda. Kiekviena diena jai atrodo kupina didelių rūpesčių, net jeigu iš tiesų jie menki ar jų visai nėra. Tokio sutrikimo kamuojami žmonės yra linkę įsivaizduoti visokias nelaimes ir būna liguistai susirūpinę dėl sveikatos, pinigų, šeimos problemų ar sunkumų darbe. Jiems kelia nerimą vien mintis, ką reikės per dieną nuveikti. *

[Išnašos]

[Iliustracija 26 puslapyje]

„Guoskite [...] vieni kitus“