Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip valdyti pyktį

Kaip valdyti pyktį

Kaip valdyti pyktį

DAUGIAU nei prieš 2000 metų graikų filosofas Aristotelis sugalvojo terminą „katarsis“. Juo įvardijo „apsivalymą“, arba emocinės įtampos, kuri kyla teatre žiūrint tragediją ar dramą, pašalinimą. Filosofas turėjo omenyje, kad įtampos atsikratęs žmogus patiria psichologinį komfortą.

Praėjusio amžiaus pradžioje panašų požiūrį propagavo austrų neurologas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud). Jis tvirtino, kad kaupiamos arba slopinamos neigiamos emocijos anksčiau ar vėliau prasiverš isterija arba pasireikš kitu psichologiniu sutrikimu. Todėl, pasak Froido, pyktį geriau išlieti negu užgniaužti.

Vėlesni katarsio tyrimai, atlikti praėjusio šimtmečio aštuntame ir devintame dešimtmetyje, šios teorijos beveik arba visiškai nepatvirtino. Tokios išvados paskatino psichologę Kerol Tavres (Carol Tavris) parašyti: „Atėjo metas kartą ir visiems laikams katarsio hipotezei paleisti kulką į kaktą. Įsitikinimas, kad „nuleisdamas garą“, arba agresyviai pasielgdamas, žmogus atsikrato neigiamų emocijų, niekada nebuvo patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais.“

Kitas psichologas, Garis Henkinsas (Gary Hankins), sakė: „Tyrimai rodo, jog išliejęs pyktį, kaip pataria katarsio teorijos šalininkai, žmogus lieka ne mažiau, o labiau susierzinęs.“ Suprantama, katarsio klausimu psichinės sveikatos specialistai galbūt niekada neprieis prie vieningos nuomonės. Tačiau daug kas semiasi naudos iš kito išminties šaltinio — Biblijos.

„Susilaikyk nuo įniršio“

Mintį, kad pyktį reikia valdyti, Biblijoje gražiai išreiškė psalmininkas Dovydas: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio, neapmaudauk, nes tai tik į pikta veda“ (Psalmyno 37:8). Jei nenorite pasakyti ar padaryti to, dėl ko vėliau tektų gailėtis, pirmiausia neužsipliekskite. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti. Bet save įveikti įmanoma! Aptarkime tris būdus, kurie gali padėti susivaldyti.

Slopinkite pyktį

Kad pyktis atlėgtų, nusiraminkite ir atsipalaiduokite. Pasistenkite neleptelėti, kas pirmiausia šauna į galvą. Jeigu pajuntate, kad nervinatės vis labiau ir galite prarasti savitvardą, taikykite Biblijos principą: „Kivirčo pradžia — kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus“ (Patarlių 17:14).

Būtent tai ir padėjo vyrui, vardu Džekas, sutramdyti savo karštą temperamentą. Jo tėvas girtuokliavo, ir jam užeidavo pykčio priepuoliai. Augdamas tokioje aplinkoje, Džekas irgi darėsi agresyvus. Jis pasakoja: „Kai apimdavo pyktis, jausdavausi tarsi degčiau iš vidaus. Tada pradėdavau plūstis ir į darbą paleisdavau kumščius.“

Tačiau situacija ėmė keistis, kai Džekas su Jehovos liudytojais pradėjo studijuoti Bibliją. Jis suprato, kad Dievo padedamas gali pasikeisti ir išmokti tvardytis. Ir jam pavyko! Džekas pasakoja, kaip sureagavo, kai jį iškoneveikė vienas bendradarbis: „Pajutau, kaip mane visą užlieja pykčio banga. Pirma mintis buvo griebti jį ir parblokšti ant žemės.“

Kas tuomet padėjo Džekui apsiraminti? Jis aiškina: „Pamenu, tą akimirką meldžiausi: „Jehova, prašau, padėk išlikti ramiam!“ Tada pirmąsyk gyvenime pajutau ramybę ir pajėgiau pasišalinti.“ Džekas tęsė Biblijos studijas ir po daugybės maldų bei Rašto eilučių apmąstymo galiausiai išmoko pyktį suvaldyti. Viena iš tokių eilučių buvo Patarlių 26:20, kurioje rašoma: „Nepridedant malkų, užgęsta ugnis“ (Patarlių 26:20).

Išmokite atsipalaiduoti

„Ramus protas teikia kūnui gyvastį“ (Patarlių 14:30). Taikant šią universalią tiesą iš Biblijos, galima pagerinti emocinę, fizinę ir dvasinę sveikatą. Pradėkite nuo paprastų atsipalaidavimo būdų, kurie slopina neigiamas emocijas ir veiksmingai padeda kovoti su įtampos sukeltu pykčiu. Štai keli jų:

● Vienas geriausių ir greičiausių būdų apsiraminti yra gilus kvėpavimas.

● Giliai kvėpuodamas kartokite žodį arba frazę, kuri jus ramina, pavyzdžiui, „nurimk“, „viskas gerai“, „nekreipk dėmesio“.

● Užsiimkite tuo, kas jums malonu ir teikia atgaivą: skaitykite, klausykitės muzikos, dirbkite sode.

● Reguliariai darykite mankštą ir sveikai maitinkitės.

Nepuoselėkite didelių lūkesčių

Galbūt nepasiseks visiškai išvengti žmonių ar aplinkybių, kurios jus dirgina, bet galite mokytis valdyti savo reakciją. Tai reiškia ir keisti mąstyseną.

Tie, kas iš aplinkinių per daug tikisi, dažniau nesusivaldo ir pratrūksta pykčiu. Kodėl? Jei kažkas neatitinka jų keliamų aukštų reikalavimų, jie tuoj pat nusivilia ir supyksta. Kovoti su perfekcionizmu labiausiai padeda suvokimas, kad „nėra teisaus, nėra nė vieno, [...]. Visi nuklydo, visi kaip vienas“ (Romiečiams 3:10, 12). Todėl, jei manome, kad mes ar kas kitas gali būti tobulas, nusivylimo neišvengsime.

Nebūtų išmintinga pernelyg daug tikėtis tiek iš savęs, tiek iš kitų. Biblijoje primenama: „Mes visi dažnai suklumpame. Jeigu kas nesuklumpa kalboje, yra tobulas žmogus“ (Jokūbo 3:2). Juk „iš tikrųjų nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų“ (Mokytojo 7:20). Todėl, jei pretenduojame būti tuo, kuo nesame — tobulumo įsikūnijimu — gyvenime patirsime daug nusivylimo ir pykčio.

Būdami netobuli, visi kartais supykstame. Tiktai šias emocijas reiškiame skirtingai. Apaštalas Paulius savo bendratikius perspėjo: „Rūstaukite, vis dėlto nenusidėkite, — tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės“ (Efeziečiams 4:26). Taigi valdydami pyktį, savo jausmus galime pakreipti teigiama linkme — taip, kad visiems išeitų į naudą.

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

MOKYKITĖS ATSIPALAIDUOTI

Giliai kvėpuokite

Užsiimkite tuo, kas jus džiugina

Reguliariai mankštinkitės