TEISINGAS atsakymas yra „B“. Kodėl? Kadangi būti populiariam reiškia būti daugumos mėgstamam, o kartais tai nėra blogai! Biblijoje išpranašauta, jog krikščionys bus „šviesa tautoms“, ir bendrauti su jais bus malonu (Izaijo 42:6; Apaštalų darbų 13:47). Ta prasme galima teigti, kad krikščionys yra mėgstami.

Jėzus buvo populiarus. Net būdamas visai jaunas jis pelnė „malonę Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:52). Biblijoje rašoma, kad Jėzui suaugus „pãskui jį sekė didžiulės minios iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir iš kitapus Jordano“ (Mato 4:25).

Todėl, kad Jėzus nesiekė garbės, nesivaikė populiarumo ir netroško pritarimo bet kokia kaina. Jis paprasčiausiai darė tai, kas teisinga. Tokia nuostata jis neretai į savo pusę palenkdavo aplinkinių širdis (Jono 8:29, 30). Vis dėlto Jėzus suprato, jog dėl minios nepastovumo šiandien gali būti giriamas, o rytoj — keikiamas. Be to, žinojo, kad atėjus metui žmonės jį nužudys! (Luko 9:22)

Populiarumas — tai nelyginant turtas. Turėti jo kartais nėra blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jį įgyja arba ką daro, kad išsaugotų.

Daugelis jaunuolių dėl populiarumo padarys bet ką. Vieni tampa prisitaikėliais, sekančiais paskui minią, kiti — smurtautojais, kurie stengiasi priversti jais žavėtis, net jeigu bendraamžiai tai darytų iš baimės. *

Toliau aptarsime šiuos du netikusius būdus išpopuliarėti ir apžvelgsime, kaip pagarbą pelnyti tinkamai.