Reikšmingas įvykis Malavyje. 1000-oji Karalystės salė!

„NIEKADA nesitikėjau, jog ir Malavyje tai bus įmanoma“, — džiaugėsi Ogestinas. Jis kalbėjo apie šimtų Karalystės salių (taip Jehovos liudytojai vadina patalpas, kur renkasi garbinti Dievą ir studijuoti Biblijos) statybą. Dar 1993-iaisiais Malavyje, nedidelėje pietryčių Afrikos šalyje, Jehovos liudytojai, kurių tuo metu ten buvo 30000, neturėjo nė vienos Karalystės salės.

Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės. Blantairo mieste 2010-ųjų rugsėjį liudytojai baigė statyti tūkstantąją Karalystės salę Malavyje! * Kodėl jų skaičiui išaugus iki 30000, dar nebuvo statoma jokių Dievo garbinimo namų? Ir kaip šalyje, turinčioje ribotus išteklius, per palyginus trumpą laiką buvo įmanoma pastatyti 1000 salių? Galiausiai, kokį poveikį ši neįtikėtina statybos programa padarė tiek patiems liudytojams, tiek aplinkiniams?

Išbandymų metai

Jehovos liudytojai, anuomet vadinami Biblijos tyrinėtojais, mokyti Biblijos tiesų Malavyje pradėjo XX amžiaus pradžioje. Iki 1967 metų jų skaičius jau siekė 17000. Kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, liudytojai iš kitų išsiskyrė klusnumu įstatymams ir pagarba valdžios pareigūnams. Taip pat laikėsi visiško politinio neutralumo (Jono 18:36; Apaštalų darbų 5:29).

Deja, praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio viduryje šie krikščionys, vadovaudamiesi Biblijos išlavinta sąžine, užsitraukė valdžios nemalonę, ir 1967 metais jų veikla buvo uždrausta. Netrukus daugelį be pagrindo atleido iš darbo, o savivaliaujančios gaujos grobė ir naikino liudytojų turtą. Dėl žiauraus persekiojimo ir galimo genocido grėsmės tūkstančiai jų pasitraukė į kaimyninį Mozambiką ir Zambiją.

Ilgainiui Jehovos liudytojų padėtis Malavyje pagerėjo, ir praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje daugelis buvo grąžinti į tėvynę. Kaip visi džiaugėsi, kai 1993-iųjų rugpjūčio 12 dieną dvidešimt šešerius metus trukęs jų veiklos draudimas buvo panaikintas! Bet iškilo nauja problema. Daugiau kaip 30000 Jehovos liudytojų, sudariusių 583 bendruomenes, neturėjo kur rinktis garbinti Dievą. Ką reikėjo daryti?

Meilės galia

Draudimui pasibaigus, per pirmuosius šešerius metus vietiniai liudytojai Malavyje atliko pagirtiną darbą — Karalystės sales statė savo menkomis lėšomis. Bet ši užduotis pasirodė sunkiai įgyvendinama, nes Dievo garbintojų gretos augo sparčiau nei vyko  statybos. Ko imtasi? Prisimintas Biblijos principas, užrašytas 2 Korintiečiams 8:14. Jį pritaikius, liudytojų, gyvenančių kitose šalyse, finansinis perteklius padėtų ‘išlyginti bendratikių nepriteklių’ tokiose šalyse kaip Malavis. Todėl 1999 metais šalims, turinčioms ribotus išteklius, Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba paruošė specialią Dievo garbinimo namų statybos programą. Tokia draugiška parama labai paspartino Karalystės salių statybą Malavyje. *

Anksčiau šioje šalyje krikščionių sueigos būdavo rengiamos mokyklose, laikinose pastogėse ar net po medžiais. Dabar šlovinti Dievą ir studijuoti Biblijos 1230 bendruomenių susirenka į tvarkingas patalpas. Galima tik įsivaizduoti, kaip viso pasaulio dvasinių brolių ir seserų paramą vertina daugiau nei 75000 liudytojų Malavyje!

Per šitokį trumpą laiką pastatyti tokią daugybę Dievo garbinimo namų padėjo ir liudytojų troškimas turėti ne pretenzingų, o paprastų bendruomenės poreikiams pritaikytų salių, kurios teiktų šlovę Dievui ir būtų patogios Biblijos studijavimui bei dvasinių temų aptarimui.

Nauda aplinkiniams

Anksčiau Malavyje Jehovos liudytojus pajuokdavo kaip religiją, kurios išpažinėjai neturi Dievo garbinimo namų. Todėl kartais mūsų bendratikiai drovėdavosi žmones kviesti į sueigas. Kaip oriai jie pasijuto, turėdami nuosavas patrauklias Karalystės sales! Dabar į krikščionių sueigas kaimynus ir susidomėjusiuosius jie kviečia su pasididžiavimu. Štai vienos bendruomenės nariai netvėrė džiaugsmu, kai į naują Karalystės salę sugužėjo net 698 žmonės!

Liudytojai ir vietos gyventojai sako niekada nemanę, jog turės tokią gražią ir tvirtą salę. Ogestinas, paminėtas straipsnio pradžioje, prisimena vieną bendruomenę, kuri rinkdavosi į sueigas, rengiamas po medžiu. „Sausuoju metų laiku tai buvo visai malonu, — sako Ogestinas. — Tačiau lietinguoju — tikra bėda!“ Jei kada ir jus užklupo atogrąžų liūtis, puikiai suprantate, ką jis norėjo tuo pasakyti.

Ogestinas pamena, kaip kartą lankėsi Čimvanjė bendruomenėje. „Sueiga vyko nedidelėje žolėmis dengtoje stoginėje, suręstoje iš medinių karčių, — pasakoja jis. — Tačiau mums net į galvą neatėjo, kad ant stogo galėjo apsigyventi didžiulis nuodingas  voras. Jau buvau įpusėjęs sakyti viešąją kalbą, kai staiga jis šleptelėjo prie mano kojų! Kažkas iš klausytojų išgąstingai sušuko: „Sutraiškyk jį, Ogestinai, sutraiškyk!“ Aišku, aš taip ir padariau. Matote, — tebesu gyvas.“ Dabar, kai bendruomenė renkasi į naują Karalystės salę, toks pavojus nebegresia.

„Kaimo puošmena“

Kaip matyti iš toliau pateiktų atsiliepimų, įspūdinga Karalystės salių statybos programa sužavėjo vietos bendruomenes bei jų seniūnus ir liudytojams padėjo pelnyti pagarbą.

✔ „Naujų Dievo garbinimo namų statyba ir Jehovos liudytojų meilė bei vienybė yra neįkainojama vertybė mūsų kaimo bendruomenei. Liudytojų pavyzdžiu būtų verta sekti ir kitoms bažnyčioms“ (Čabvenzio kaimo seniūnas).

✔ „Labiausiai žaviuosi jūsų vienybe. Mes bažnyčią pradėjome statyti prieš dešimt metų, bet darbų pabaigos vis dar nematyti. Norėčiau Jehovos liudytojams padėkoti už tai, kad pas mus iškilo toks gražus pastatas“ (Čigvenembės kaimo vyresnysis).

✔ „Įdomu stebėti, kaip jūs dirbate — taip greit ir taip kruopščiai! Tikriausiai esate labai vieningi“ (Čiuziros seniūnas).

Karalystės salių statybos programa taip patraukė visuomenės dėmesį, kad net buvo pastebėta žodyno Chichewa/Chinyanja—English Dictionary leidėjų. Šiame leidinyje teigiama: „Jehovos liudytojai yra pastatę daug [Karalystės salių].“

„Ši Karalystės salė — tikras stebuklas“

2011-ųjų sausio 30-ąją Blantairo mieste įsikūrusi Manjovės Jehovos liudytojų bendruomenė dedikavo naują Karalystės salę — tūkstantąją Malavyje. Vienas liudytojas pasakė: „Ši Karalystės salė — tikras stebuklas. Negaliu patikėti, kad svajonė tapo tikrove.“

„Statybose darbavausi nuo pirmos iki paskutinės dienos, — pasakoja jauna mergina iš Manjovės bendruomenės. — Esu labai laiminga, kad galėjau dalyvauti statant tinkamas patalpas Dievo garbinimui mūsų mieste.“

„Buvo sunku iš miesto valdžios gauti leidimą Karalystės salės statyboms, — aiškina vienas bendruomenės vyresnysis. — Pareigūnai kelis kartus atsisakė patvirtinti reikalingus dokumentus. Tačiau seniūnė ponia Lines Čikaoneka visaip stengėsi juos įtikinti, kad leidimus pasirašytų.“

Sykį ponia Čikaoneka, su vienu Jehovos liudytojų vyresniuoju nuvykusi pas pareigūną, pareiškė: „Noriu, kad liudytojai savo Karalystės salę statytų mano kaime. Jie — geri žmonės. Dėl jų man niekada neteko spręsti jokių teisinių problemų.“ Pareigūnas dokumentus pasirašė.

Dedikuojant salę, ponia Čikaoneka švytėjo iš laimės. „Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šis gražus pastatas yra pas mus!“ — sakė ji.

Visame Malavyje tiek Jehovos liudytojai, tiek jų kaimynai dėkoja už Karalystės salių statybos programą. Noringa dvasia ir uoliu darbu šios šalies Jehovos liudytojai pasiekė, kad čia nebėra tokio didelio Karalystės salių stygiaus, koks buvo 1993-iaisiais. Aišku, poreikis nėra visiškai patenkintas, nes dar daug kas atsiliepia į „gerąją naujieną apie [Dievo] karalystę“, ir kuriasi naujos bendruomenės (Mato 24:14). Todėl liudytojai labai vertina nuoširdžią bendratikių iš viso pasaulio paramą ir dosnias jų aukas. *

Bet labiausiai jie dėkingi Dievui Jehovai, nes jaučiasi panašiai kaip psalmininkas, kuris giedojo: „Visos tautos, kurias tu sukūrei, ateis ir lenksis tau, Viešpatie; jos šlovins tavo vardą. Juk tu didis ir darai nuostabius darbus“ (Psalmyno 86:9, 10).

[Išnašos]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Prieš įgyvendinant Karalystės salių statybos programą, sueigos geriausiu atveju vykdavo žole dengtose stoginėse

[Iliustracija 24 puslapyje]

Dabar liudytojai renkasi tokiose salėse kaip ši