„Tai bent nosytė!“

TOKS nustebimo šūksnis išsprūsta ne vienam, pirmąsyk išvydusiam didnosės beždžionės patiną su stambia nuknebusia nosimi *. Ši atauga kartais siekia kone aštuoniolika centimetrų — maždaug ketvirtadalį gyvūno kūno ilgio. Kadangi nosis kabo virš burnos ir smakro, ėsdamas patinas turi ją nusukti į šoną! Jeigu žmogaus nosies ir ūgio santykis būtų toks pat kaip šių beždžionių, jo nosis nukartų beveik iki krūtinės ląstos vidurio.

Kuo tokia nosis šios rūšies beždžionės patinui naudinga? * Teorijų esama įvairių. Galbūt ta kūno dalis išspinduliuoja šilumos perteklių arba sustiprina balso rezonansą. O gal tai aiškiai matomas perspėjimo ženklas kitiems patinams. Mat, kai gyvūnas įširsta ar susijaudina, jo nosis išburksta ir parausta. Kita prielaida — tokia nosis patraukia patelių dėmesį ir priverčia jų širdį smarkiau plakti. Bet labiausiai tikėtina, kad nosiai tenka keletas funkcijų, o apie kai kurias iš jų galbūt menkai teišmanome arba išvis nieko nežinome.

Išpampę pilvai

Verta pastebėti, kad šie gyvūnai — tiek patinai, tiek patelės — tikri pilvūzai. Jų pilvui tenka net ketvirtadalis kūno svorio. Dėl to abiejų lyčių beždžionės atrodo taip lyg visada lauktųsi jauniklių! Kodėl jų pilvai tokie išsipūtę?

Didnosių beždžionių skrandžio turinį, panašiai kaip karvės, sudaro tirštas augalinio maisto ir bakterijų mišinys. Bakterijos fermentuoja maistą ir skaido celiuliozę bei tam  tikrus augalinius toksinus, kurie kitiems gyvūnams būtų mirtini. Turėdamos šitokią stebinančią virškinimo sistemą, šios beždžionės kuo puikiausiai gali misti lapais, nesaldžiais vaisiais, taip pat palmių, ankštinių bei kitų augalų sėklomis. Primatai, turintys kitokį skrandį, nuo tokio maisto tiesiog nugaištų.

Tačiau stipri didnosių beždžionių virškinimo sistema turi ir silpnąją pusę. Jos negali misti saldžiais vaisiais, kurie greit rūgsta. Nuo tokių vaisių beždžionių pilvai išpunta, ir skausmo kamuojamos jos kartais net nustimpa.

Kadangi didnosių beždžionių maiste yra daug celiuliozės, o skrandžio sandara sudėtinga, virškinimas trunka ilgai. Todėl po sočių pusryčių jos ilsisi, kartais net keletą valandų, ir tik tada vėl ieško maisto.

Bendruomeniškas gyvūnas

Kad ir ką didnosės beždžionės veiktų — maitintųsi ar ilsėtųsi — jos retai būna po vieną. Paprastai patinas valdo „haremą“, kuriame yra kokios aštuonios patelės ir jų jaunikliai. Jauni patinėliai, kai tik pajėgia savimi pasirūpinti, išvaromi. Tuomet jie apsigyvena kartu su tokiais pat patinėliais iš kitų būrių. Kiekvienai šitokiai grupei vadovauja vienas arba du augesni patinai. Neįgudusiai akiai gali atrodyti, jog tai — irgi „haremas“.

Didnosės beždžionės pasižymi neįprastu bendruomeniškumu — vienų „haremų“ nariai dažnai maišosi su kitų, ypač vakarais, kai susirenka paupyje. Tuomet patinas, pastebėjęs, kad koks svetimasis susidomėjo jo būrio patelėmis, ima demonstruoti jėgą. Paprastai, pavydo apimtas, šis apie dvidešimt kilogramų sveriantis gyvūnas atsistoja ant visų keturių kojų, palinksta į priekį, plačiai išžioja nasrus ir įsistebeilija į savo varžovą. „Jeigu tuo nepadaro norimo poveikio, — pasakojama knygoje Proboscis Monkeys of Borneo, — garsiai riaumodamas jis staiga ima šokinėti nuo vieno medžio ant kito laužydamas sausas šakas, kurios smarkiai traškėdamos sukelia dar didesnį triukšmą.“ Kartais patinai ir susikauna, bet tai būna retai.

Toliau knygoje rašoma, jog „šios beždžionės ne tik neįprastai atrodo, bet ir skleidžia pačius keisčiausius garsus“. Jos niurna, gagena, kukena, staugia, spiegia, ypač vakarais, kai susirenka prie upės. Nepaisydamos tokios kakofonijos, patelės ramiausiai užsiima savo mėlynaveidžių jauniklių maitinimu ir priežiūra. Kai mišką ima gaubti sutemos, beždžionės susiranda patogią vietelę dažniausiai aukštuose upės pakrantės medžiuose ir įsitaiso miegoti.

Plėvėmis sujungti kojų pirštai!

Be didžiulės nosies, šioms beždžionėms būdinga dar viena keistybė — iš dalies plėvėmis sujungti kojų pirštai. Todėl jos gali ne tik plaukti, bet ir braidžioti po klampias  mangrovių pelkes. Suprantama, paminėjus atogrąžų mangroves, tikriausiai iškart šmėsteli mintis apie krokodilus. Briaunagalvių krokodilų čia knibždėte knibžda. Kaip tad vandenį mėgstančios beždžionės išneša savo kailį sveiką?

Vienas būdas, kuriuo jos naudojasi, — tylutėliai įbristi į upę ir perplaukti ją vorele beveik nesukėlus raibulių vandens paviršiuje. Tačiau, jei upė neplati, yra tekę matyti beždžiones per ją persikeliančias ir kitaip. Jos sulipa į medį. Tada iš kokių devynių metrų aukščio įsibėgėjusios šoka nuo šakos į tolį, pliumpteli į upę pilvu ir kiek įkabindamos iriasi, kad kuo greičiau pasiektų krantą. Šitaip elgiasi net motinos, nešinos jaunikliais. O kartais visas būrys beždžionių puola į vandenį ir lyg paklaikusios iriasi į kitą pusę. Tačiau baisiausi didnosių beždžionių priešai yra ne krokodilai.

Nykstanti rūšis

Didnosės beždžionės oficialiai priskiriamos prie nykstančių rūšių. Dabar natūralioje aplinkoje šių gyvūnų priskaičiuojama tik keli tūkstančiai ir jų vis mažėja. Deja, didžiausias to kaltininkas — žmogus. Tai jis sukelia gaisrus, užsiima miško ruoša, nekontroliuojamu turizmu, naikina miškus, atlaisvindamas vietą palmių, iš kurių išgaunamas aliejus, plantacijoms. Dar viena blogybė — medžioklė. Vieni didnoses beždžiones medžioja tiesiog dėl pramogos, kiti — maistui ar tradicinės medicinos tikslams. Šie gyvūnai dažniausiai miega gerai matomoje vietoje, medžiuose netoli upės, todėl yra ypač menkai apsaugoti. Štai vienoje vietovėje, į kurią greitaeigiais kateriais dažnai atplaukia medžiotojai, per penkerius metus beždžionių sumažėjo perpus!

Gamtosaugininkai stengiasi kelti žmonių sąmoningumą, aiškindami apie didnosių beždžionių padėtį. Jas saugo ir Borneo galiojantys įstatymai. Bet ar to užtenka, parodys ateitis. Kaip būtų apmaudu, jeigu šie gyvūnai išnyktų! Juk dar tik bandoma perprasti jų keistybes. Blogiausia tai, kad didnosės beždžionės prie nelaisvės labai sunkiai prisitaiko.

Suprantama, tai tik vieni iš daugybės gyvūnų, kurių perspektyvos gana miglotos. Daugybė kitų rūšių jau išnyko. Kita vertus, Dievas yra pažadėjęs perimti visą valdžią žemėje, pašalinti nedorėlius ir mokyti žmones, kaip gerai tvarkytis savo žemiškuosiuose namuose (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]. Jehova Dievas sako: „Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9).

[Išnašos]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Didnoses beždžiones lengva atpažinti iš masyvios nosies ir išsipūtusio pilvo

[Šaltinio nuoroda]

© Peter Lilja/age fotostock

[Iliustracija 13 puslapyje]

Kadangi nosis kabo virš burnos, ėsdamas patinas turi ją nusukti į šalį

[Šaltinio nuoroda]

© Juniors Bildarchiv/Alamy

[Iliustracija 14 puslapyje]

Kad ir ką didnosės beždžionės veiktų — maitintųsi ar ilsėtųsi — jos retai būna po vieną

[Šaltinio nuoroda]

© Peter Lilja/age fotostock