Biblija — tikslių pranašysčių knyga. 2 dalis
Biblija — tikslių pranašysčių knyga. 2 dalis
Bėkite iš Babilono!
Šioje aštuonių dalių straipsnių serijoje aptariamas vienas išskirtinis Biblijos bruožas — pranašystės, arba gebėjimas nusakyti ateitį. Čia rasite atsakymus į tokius klausimus: ar Biblijos pranašystės tėra sumanių žmonių mąstymo rezultatas? ar jie rašė Dievo dvasios įkvėpti? Kviečiame ir jus patyrinėti turimus įrodymus.
ANKSTESNIAME straipsnyje aptarėme tris Biblijos pranašystes, susijusias su Abraomo palikuonimis. Esami įrodymai nekelia abejonių, kad savo pažadą Dievas išpildė per senovės Izraelio tautą, kilusią iš Abraomo.
Viena iš tautų, suvaidinusių svarbų vaidmenį Biblijoje atskleistoje Izraelio istorijoje, — senovės babiloniečiai. Ypač reikšmingi įvykiai rutuliojosi VII a. p. m. e. Apsvarstykime tris Biblijos pranašystes apie Babiloną ir pažiūrėkime, ar jos tikrai buvo Dievo įkvėptos.
Pakartoto Įstatymo 8:19; 11:8, 9). Vis dėlto izraelitai ne kartą maištavo prieš Dievą, pasukdami stabmeldystės keliu (1 Karalių 14:22-24).
Pranašas Mozė senovės Izraelį perspėjo: „Jei tu, užmiršęs Viešpatį, savo Dievą, eisi paskui kitus dievus jiems tarnauti ir jų garbinti, [...] tikrai pražūsite“ (Ilgainiui Dievo kantrybė išseko, ir jis leido, kad šią neištikimą tautą užkariautų babiloniečiai. Valdant karaliui Nebukadnecarui, babiloniečių pajėgos atžygiavo į Izraelį ir apgulė Jeruzalę. Ar ši apgultis buvo lemtinga? Pažiūrėkime, ką pranašas Jeremijas rašė beveik dvidešimt metų anksčiau, nei visa tai įvyko (Jeremijo 25:1).
1 pranašystė: „Kadangi [jūs, izraelitai,] mano žodžių neklausėte, štai aš [Dievas] pasikviesiu [...] Babilono karalių Nebukadnecarą [...]. Aš atvesiu [babiloniečius] prieš šį kraštą, prieš jo gyventojus [...]. Visas kraštas bus nusiaubtas, ir liks šiurpi dykynė. Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų“ (Jeremijo 25:8-11).
Išsipildymas. Po ilgos apsiausties Nebukadnecaro kariuomenė 607 m. p. m. e. užėmė Jeruzalę. Grobikai užkariavo ir kitus Judo miestus, tarp jų Lachišą ir Azeką (Jeremijo 34:6, 7). Likę gyvi buvo paimti į Babilono nelaisvę ir tremtyje gyveno 70 metų.
Ką atskleidžia istorija.
● Biblijoje rašoma, jog maždaug tuo metu, kai buvo nuniokota Jeruzalė, Babiloną valdė Nebukadnecaras. Archeologiniai radiniai patvirtina Biblijos pasakojimą, kad šitoks karalius tikrai gyveno. Florencijos (Italija) muziejuje eksponuojama kamėja iš onikso akmens. Joje išraižytas įrašas, kuriame, be kita ko, yra tokie žodžiai: „Per savo gyvenimą Merodacho, savo viešpaties, garbei tai padarė Nebukadnecaras, Babilono karalius.“ Jis valdė 624—582 m. p. m. e.
● Knygoje The Bible and Archaeology rašoma, kad Lachišo miesto griuvėsių liekanos byloja, jog „galutinis nuniokojimas buvo toks baisus, kad [Lachišą] sunaikinusio gaisro metu kalkakmenis, iš kurio buvo pastatyti namai, virto kalkėmis“.
2 pranašystė: „Tik pasibaigus septyniasdešimt Babilono metų, [aš, Jehova,] aplankysiu jus [žydų tremtinius] ir įvykdysiu savo Jeremijo 29:10).
malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą [Judą]“ (Išsipildymas. Po 70 metų tremties (607—537 m. p. m. e.) Persijos karalius Kyras išlaisvino žydus ir leido jiems grįžti į gimtąjį kraštą bei Jeruzalėje atstatyti šventyklą (Ezros 1:2-4).
Ką atskleidžia istorija.
● Ar izraelitai tremtyje išbuvo 70 metų kaip išpranašauta Biblijoje? Atkreipkite dėmesį, ką pasakė vienas žymiausių Izraelio archeologų Efraimas Sternas (Ephraim Stern): „Akivaizdu, kad nuo 604 m. p. m. e. iki 538 m. p. m. e. Izraelyje niekas negyveno. Tuo metu nebuvo apgyventas nė vienas babiloniečių sugriautas miestas.“ Šie faktai atitinka Biblijos pasakojimą apie izraelitų tremtį 607—537 m. p. m. e. (2 Metraščių 36:20, 21)
● Visoje Mesopotamijoje senovės tautos rašydavo ant minkšto molio lentelių. Viena tokia lentelė, vadinama Kyro cilindru, datuojama maždaug 539 m. p. m. e., o tai ir yra tie patys metai, kai Babilono imperiją užkariavo Persijos karalius Kyras. Cilindre rašoma: „Aš, Kyras, [...] Babilono karalius [...]. Kitame Tigro krante leidau atstatyti šventuosius miestus ir šventyklas, kurios ilgą laiką gulėjo griuvėsiuose, ir grąžinau ten buvusias dievybes [...]. Taip pat surinkau visus anksčiau tuose kraštuose gyvenusius žmones ir grąžinau juos į jų gimtąsias vietas.“
Šis archeologinis radinys patvirtina Biblijos pranašystę, kurioje sakoma, jog žydų tremtiniams bus leista grįžti į gimtąjį kraštą. Pranašystė buvo užrašyta maždaug dviem šimtais metų anksčiau nei išsipildė.
3 pranašystė: „Babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų pasididžiavimas, taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Viešpats jas sunaikino. Jis niekad nebebus apgyvendintas“ (Izaijo 13:19, 20, Brb).
Išsipildymas. Netikėtai susiklosčius įvykiams, galingą pasaulinę Babilono imperiją 539 m. p. m. e. užkariavo jungtinė medų ir persų kariuomenė. * Šis miestas niekada nebeatgavo buvusios šlovės. Priešingai, pamažu nyko, kol galiausiai virto dykyne „be gyvo žmogaus“ (Jeremijo 51:37).
Ką atskleidžia istorija.
● Babilono neliko nė pėdsako. Mokslininkas Tomas Bojus (Tom Boiy) pasakoja apie „XVI—XVIII amžiaus Vakarų istorikus bei keliautojus“, daug žinojusius apie šio miesto didybę ir šlovę, bet niekaip nepajėgusius nustatyti „tikslios vietos, kur jis buvo“.
● 1919 metais Britų muziejaus Egipto ir Asirijos antikvarinių vertybių žinovas H. R. Holas (Hall) Babiloną apibūdino kaip „krūvą smėliu apneštų griuvėsių“.
Kokia išvada peršasi patyrinėjus, kaip išsipildė šios pranašystės? Turėtų būti akivaizdu, kad laikas tik dar kartą įrodė, jog Biblija — tikslių pranašysčių knyga. Dievo ištarmė Judui ir Babilonui išsipildė tiksliai taip, kaip išpranašauta!
Jeruzalė buvo sugriauta, nes žmonės nepaisė pranašų perspėjimų dėl bedieviško elgesio. Praėjus 70 išpranašautų tremties metų Babilone, izraelitams buvo leista sugrįžti į Jeruzalę. Senovės Babilonas sugriautas būtent taip, kaip sakė pranašai, ir liko negyvenamas iki pat šiol. Bet tai tik kelios iš daugelio Biblijos pranašysčių.
Kitame šios serijos straipsnyje aptarsime iš anksto išpranašautus pirmojo amžiaus įvykius. Jų išsipildymas dar labiau stiprina pasitikėjimą Biblijos tikslumu.
[Išnaša]
^ pstr. 20 Kad kovoje su babiloniečiais medams teks svarbesnis vaidmuo nei persams, Izaijas buvo išpranašavęs maždaug dviem šimtais metų anksčiau, nei tai įvyko. (Žiūrėkite Izaijo 13:17-19; 21:2.)
[Laiko juosta 12, 13 puslapiuose]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
LAIKO JUOSTA. BABILONAS
apie 732 m. p. m. e. Izaijas išpranašauja Babilono žlugimą
p. m. e.
647 Jeremijas paskiriamas pranašu
632 Babilonas nukariauja Asiriją
625 Nebukadnecaras pradeda valdyti
617 Danielius ir Ezechielis paimami į Babilono nelaisvę
607 Nebukadnecaras sugriauna Jeruzalę
582 Nebukadnecaro valdymo pabaiga
539 Medai ir persai užkariauja Babiloną
537 Žydų belaisviams leidžiama sugrįžti į Jeruzalę
Žydai Babilono nelaisvėje praleidžia 70 metų
[Iliustracija 12 puslapyje]
Pranašo Jeremijo pasakojimą, kaip babiloniečiai užkariavo Judą, patvirtina Lachiše atrasti laiškai
[Iliustracija 13 puslapyje]
Kyro cilindre aprašomas šio karaliaus sprendimas grąžinti belaisvius į jų gimtuosius kraštus
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 13 puslapyje]
12 puslapyje Lachiše atrasti laiškai: Photograph taken by courtesy of the British Museum; 13 puslapyje Kyro cilindras: © The Trustees of the British Museum