Netrukus sveiko maisto pakaks visiems!

NET jeigu ir laikotės mitybos higienos, yra daugybė veiksnių, kurie nuo jūsų nepriklauso. Pavyzdžiui, prieš pirkdami produktus ar ruošdami valgį, negalite visko patikrinti. Galbūt tenka pirkti jau apdorotus ar iš toli atgabentus produktus. Kartais jie gali būti užteršti pavojingais chemikalais iš oro, vandens ar dirvožemio.

Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime „Per maistą plintančių ligų kontrolė — tarptautinis uždavinys“ teigiama, jog kai kurių maisto saugos problemų „atskirų šalių valdžios pavieniui išspręsti nepajėgios; tam reikia tarptautinio bendradarbiavimo“. Tai — globalinė problema.

Suprantama, daugeliui kils klausimas, kodėl mes taip drąsiai teigiame, jog netrukus sveiko maisto pakaks visiems. Todėl, kad maisto problemas žada išspręsti „visos žemės Viešpats“ (Jozuės 3:13). Kai kas galėtų pareikšti, jog tai, kad pasitaiko užkrėstų produktų, rodo, jog Dievu pasitikėti negalima. Bet pagalvokite: ar būtų teisinga kaltinti virėją, jei puikų patiekalą sugadino aplaidus padavėjas? Žinoma, ne.

Panašiai ne Dievas, o žmonės kalti, kad  žemė, kurioje galima užauginti puikaus maisto, teršiama, ir dėl to atsiranda vis daugiau sveikatai kenksmingų maisto produktų. Tad jis ne veltui žada „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“ (Apreiškimo 11:18).

Dievas jau yra įrodęs, kad jam rūpi, ką valgome. Jis sukūrė Žemę ir medžius, kurie buvo ne tik „gražūs akims“, bet ir „geri maistui“ (Pradžios 2:9). Net kai žmoniją ėmė kamuoti ligos, Jehova Dievas davė savo tautai konkrečių nurodymų, kaip neapsinuodyti bei apsisaugoti nuo ligų, plintančių per maistą. (Skaitykite rėmelį „Mitybos higienos taisyklių rinkinys“.)

Kokį maistą Dievas mums sukūrė? Biblija duoda aiškų atsakymą: „Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis“ (Psalmyno 104:14, 15, Brb). Be to, Biblijoje rašoma, kad visa ‘kas juda ir yra gyva, bus mums maistui’ (Pradžios 9:3).

Apie mūsų ateitį Dievo Žodyje sakoma: „Jis duos lietaus pasėliams, kai tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai“ (Izaijo 30:23). Netrukus bauginančias laikraščių antraštes pakeis pranešimas: „Sveiko maisto pakaks visiems!“

[Anotacija 9 puslapyje]

Kūrėjas mums žada puikią ateitį, kai sveiko maisto bus apsčiai

[Rėmelis 8 puslapyje]

„MITYBOS HIGIENOS TAISYKLIŲ RINKINYS“

Maždaug prieš 3500 metų izraelitams buvo duotas Mozės Įstatymas. Be viso kito, jis saugojo žmones nuo apsinuodijimo ir daugelio per maistą plintančių ligų. Štai keletas reikalavimų.

● Nesinaudoti įrankiais ar indais, turėjusiais sąlytį su pastipusiu gyvūnu: „Kiekvienas [toks] įrankis, kuriuo atliekamas apyvokos darbas, turi būti pamerktas į vandenį. Jis liks suteptas iki vakaro, ir [tik paskui] pasidarys tyras“ (Kunigų 11:31-34, Jr).

● Maistui nevartoti nugaišusių gyvulių mėsos. „Nieko pastipusio nevalgykite“ (Pakartoto Įstatymo 14:21, Brb).

● Ilgai nelaikyti likusių valgių. „Liekanos gali būti valgomos ir rytojaus dieną. Bet trečią dieną aukos mėsos liekanos turės būti sudegintos“ (Kunigų 7:16-18).

Medicinos mokslų daktaras A. Rendelas Šortas (A. Rendle Short) nusistebėjo, kad Mozės įstatymas, lyginant su anų laikų aplinkinių tautų įstatymais, buvo tikras „išmintingų ir praktiškų mitybos higienos taisyklių rinkinys“.