Valgomi vabzdžiai — patiekalas, kurio nepamiršime

DRAUGAI pakvietė mus su žmona pasivaišinti pietumis ramiame Bangio, Centrinės Afrikos Respublikos sostinės, rajone.

„Prašom, prašom! Tikriausiai išalkote!“ — kviečia šeimininkai. Dar neįėję į vidų užuodžiame apetitą žadinantį svogūnų, česnakų ir kitokių prieskonių kvapą ir išgirstame triukšmingą draugų klegesį. Šeimininkė Ela linksmai pasakoja, kuo žada mus vaišinti.

„Centrinės Afrikos gyventojams vabzdžiai yra svarbus baltymų šaltinis, — sako Ela. — Bet juos valgome ne dėl to, kad reikia. Mums jie be galo skanūs. O šiandien gardžiuosimės makongo — vikšrais.“

Ir nėra ko stebėtis. Nors savo lėkštėje matyti vabzdžius ne kiekvienam įprasta, priskaičiuotume per šimtą šalių, kur jie laikomi skanėstu.

Miško gėrybės

Centrinės Afrikos Respublikoje valgomi įvairūs vabzdžiai. Lietingojo sezono metu aplink termitynus, o miestuose aplink elektros lempas spiečiasi termitai bobo. Praūžus vakaro liūčiai, vaikai bėga su krepšiais jų rinkti ir, įsimesdami vieną kitą į burną, net krykštauja iš pasitenkinimo. Termitai valgomi džiovinti saulėje, troškinti, pakepinti su druska ir aštriaisiais pipirais arba kaip įdaras dedami į virtinius.

Kiti vabzdžiai — kindagozo, priskiriami prie žaliųjų žiogų. Jie pasirodo sausojo sezono metu. Centrinės Afrikos Respublikoje šie vabzdžiai, kaip ir termitai, valgomi pakepinti arba troškinti, tik prieš tai pašalinamos kojos bei sparnai.

Maistui vartojami ir kelių rūšių vikšrai.  Mus pakvietė pasivaišinti drugio Imbrasia oyemensis lervomis. Šis didelis rudas drugys kiaušinėlius deda Entandrophragma cylindricum medyje. Vikšrams išsiritus, kaimo gyventojai juos surenka ir nuplauna. Tada troškina juos su pomidorais, svogūnais bei kitais ingredientais, nelygu šeimos receptas. Norint turėti atsargų, vikšrai kartais sudžiovinami arba išrūkomi. Taip paruoštus galima išlaikyti iki trijų mėnesių.

Maistinga ir nė kiek nepavojinga

Valgomi ne visi vabzdžiai, tačiau ir tinkami maistui gali pakenkti, jei bus renkami, kur gausu pesticidų bei trąšų. Be to, reikia mokėti paruošti. Žinoma, saugumo dėlei jų reikėtų vengti tiems, kas alergiški jūrų vėžiagyviams, kurie irgi priskiriami prie nariuotakojų. Priešingai nei vėžiagyviai, mėgstantys raustis po puvėsius, dauguma valgomų vabzdžių minta švariais lapais, taip pat augalais, kurių žmogaus organizmas nevirškina.

Nors vikšrai palyginti maži, jie neįtikėtinai maistingi. Kaip teigia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, džiovintuose vikšruose baltymų yra dvigubai daugiau nei jautienoje. Specialistai atkreipia dėmesį, jog besivystančiose šalyse vabzdžiai galėtų būti puikus maisto šaltinis.

Kai kurių rūšių vikšrus valgyti išties verta. Šimte gramų vikšrienos yra tiek svarbių mineralų — kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko — ir vitaminų, kad beveik patenkinamas žmogaus organizmo dienos poreikis. Be to, miltelių, pagamintų iš sausumos vikšrų, galima įmaišyti kaip maisto papildo į košę vaikams, nusilpusiems dėl prastos mitybos.

Valgyti vabzdžius verta ne tik dėl jų maistingumo. Taip nedaroma žalos gamtai, suvartojama mažai vandens ir išmetama nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, renkant vabzdžius maistui, natūraliai kovojama su augalų kenkėjais.

Pagrindinis patiekalas

Belaukdami šio ypatingo patiekalo, prisiminėme, jog senovės Izraeliui duotame Mozės įstatyme buvo nurodyta, kad skėriai yra švarūs, kitaip tariant, valgomi. Juos valgė tikrojo Dievo tarnai, pavyzdžiui, Jonas Krikštytojas (Kunigų 11:22; Mato 3:4; Morkaus 1:6). Ir vis dėlto iš pradžių galime nesiryžti valgyti to, prie ko nesame pripratę.

Iš virtuvės ateina Ela, nešina garuojančiu patiekalu, kuris patraukia visų dėmesį. Be mūsų, čia svečiuojasi ir aštuoni afrikiečiai. Šeimininkę jie sutinka plačiomis šypsenomis. Ir štai ant stalo — du didžiuliai dubenys vikšrų. Mums, kaip nevietiniams, pasiūlo vaišintis pirmiems ir gausiai prikrauna lėkštes.

Dabar galime pasakyti: „Jei pasitaikys proga paragauti šio nebrangaus, gardaus ir maistingo patiekalo, nedvejokite! Tokio valgio niekada nepamiršite.“

[Iliustracija 27 puslapyje]

Tik ką surinkti vikšrai „makongo“

[Iliustracija 27 puslapyje]

Žiogų „kindagozo“ patiekalas