Ką reikia keisti?

„Valdžia problemų neišsprendžia; ji pati — problema.“ (Citata iš 40-ojo JAV prezidento Ronaldo Reigano inauguracinės kalbos.)

NUO tada, kai buvo pasakyti tie žodžiai, praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai. Anuomet Jungtinės Valstijos išgyveno kritišką laikotarpį, Reigano žodžiais tariant, „neregėto masto ekonomikos nuosmukį“. Jis aiškino: „Mus kamuoja sunkiausia ir ilgiausiai užsitęsusi infliacija, kokios mūsų šalis ligi šiol dar nebuvo patyrusi. Dešimtmečiais vieną deficitą dengėme kitu ir dėl laikinos gerovės gyvenome savo bei savo vaikų ateities sąskaita. Jei nieko nekeisime, mūsų neišvengiamai laukia socialinė, kultūrinė, politinė ir ekonominė suirutė.“

Kad ir kaip niūriai tai galėjo nuskambėti, Reiganas nebuvo visiškas pesimistas. Jis teigė: „Tokia ekonominė situacija — kelis dešimtmečius vykdytos politikos padarinys. To neįmanoma pašalinti per kelias dienas, savaites ar mėnesius, bet būtinai pašalinsime.“ (Kursyvas mūsų.)

Kokia padėtis šiandien? Kaip teigiama JAV Aprūpinimo būstu ir miestų plėtros departamento 2009 metų ataskaitoje, „vis daugiau žmonių vargsta dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros, būstų stygiaus, pasenusios sveikatos apsaugos sistemos. Kaip tikisi UN-HABITAT (Jungtinių Tautų apgyvendinimo agentūra), nepraėjus nei trims dešimtmečiams, dėl antisanitarinių sąlygų, neišvengiamų klimato pokyčių, geriamo vandens stygiaus, vis sparčiau plintančių ligų ar net pandemijų kas trečias žmogus atsidurs visiškoje neviltyje“.

Visuotinis susirūpinimas

Nesvarbu, kur gyventumėte, apsvarstykite šiuos klausimus:

● Ar jaučiatės finansiškai saugesnis nei prieš dešimtmetį?

 ● Ar savo bei savo šeimos sveikatos priežiūrą vertinate geriau nei patenkinamai?

● Ar jūsų gyvenamoji aplinka tapo švaresnė ir saugesnė?

● Ar tikitės, kad per artimiausius dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų viskas tik gerės?

Socialinis kontraktas

Daugelis vyriausybių sudaro vadinamąjį socialinį kontraktą — raštišką arba netiesioginę sutartį tarp valstybės ir piliečių. Šiame dokumente apibrėžiamos abiejų šalių teisės ir pareigos. Pavyzdžiui, iš piliečių tikimasi, kad jie paklus įstatymams, mokės mokesčius ir prisidės prie aplinkos tausojimo. O valstybė įsipareigoja užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, lygybę ir ekonominį saugumą.

Kaip šiose srityse vyriausybės vykdo savo įsipareigojimus? Tai apžvelgsime trijuose tolesniuose puslapiuose.

 Tinkama sveikatos priežiūra

Ko žmonės norėtų. Prieinamo gydymo ir veiksmingų vaistų.

Kaip yra iš tikrųjų

● Pasaulio banko pranešime apie sanitariją ir higieną teigiama, jog „ligos, kuriomis susergama dėl antisanitarinių sąlygų, prastos higienos ir nešvaraus vandens, kasdien nusineša 6000 vaikų gyvybę. Vien nuo diarėjos kas 20 sekundžių miršta vienas vaikas“.

● Atlikusi išsamų tyrimą, kaip sveikatos priežiūra užtikrinama „turtingose ir skurdžiose šalyse“, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) padarė išvadą, jog šioje srityje vyrauja „baisi nelygybė“ ir „nėra pateisinami augantys visuomenės lūkesčiai, kaip antai: atsižvelgti į kiekvieną žmogų, gydyti sąžiningai, nebrangiai, veiksmingai“.

Dar po dvejų metų PSO pastebėjo, kad „visame pasaulyje šalys sunkiai bepajėgia finansuoti sveikatos apsaugą. Kadangi visuomenė sensta, daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis ir atsiranda naujų brangesnių gydymo būdų, išlaidos sveikatos priežiūrai nuolat auga“.

● Be to, įvyko kažkas netikėto: vadinamieji stebuklingi vaistai, regis, nebepadeda. Infekcinės ligos, kaip antai raupsai ir tuberkuliozė, anksčiau pražudydavusios milijonus žmonių, praėjusio amžiaus penktame dešimtmetyje pradėjus naudoti antibiotikus kuriam laikui buvo pažabotos. Tačiau dabar, pasak PSO pranešimo World Health Day 2011, „ėmė sparčiai plisti antibiotikams atsparios ligų atmainos. Vis daugiau įprastų vaistų darosi nebeveiksmingi, taigi arsenalas senka“.

Ką reikia keisti. Kaip trokštame, kad išsipildytų Biblijos pranašystė, kurioje žadama, jog ateis laikas, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb).

 Teisingumas ir lygybė

Ko žmonės norėtų. Kad mažumų atžvilgiu nebeliktų išankstinės nuostatos, nebebūtų skriaudžiamos moterys, išnyktų praraja tarp turtingųjų ir vargšų.

Kaip yra iš tikrųjų

● Vienos piliečių teises ginančios organizacijos pranešime teigiama: „Iš neapykantos kitos rasės, tautos, religijos ar seksualinės orientacijos žmonėms neįtikėtinai dažnai užpuldinėjami pavieniai asmenys, niokojami Dievo garbinimo namai, kėsinamasi į visuomenines institucijas. Tai tebėra aktuali Amerikos problema.“

● „Visame pasaulyje milijonai moterų ir toliau patiria neteisybę, smurtą bei nelygybę namuose, darbovietėje, viešumoje“, — rašoma Jungtinių Tautų pranešime spaudai, paremtame ataskaita Progress of the World’s Women: In Pursuit of Justice. Štai Afganistane maždaug 85 procentai moterų gimdymo metu negauna jokios medicininės pagalbos. Jemene nėra įstatymo, draudžiančio smurtą šeimoje. Kongo Demokratinėje Respublikoje kasdien išprievartaujama vidutiniškai tūkstantis moterų.

● 2011 metų spalį JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas kalbėjo: „Gyvename skaudžių kontrastų pasaulyje. Užauginama gausybė maisto, bet milijardas žmonių alksta. Mažuma mėgaujasi prabanga, o diduma skursta. Nors medicina pasiekė neįtikėtinų aukštumų, moterys gimdydamos ir toliau miršta [...]. Milijardai dolerių išleidžiami ginklams — tik ne apsaugai, o žudymui.“

Ką reikia keisti. Su mažumomis bei moterimis turėtų būti elgiamasi teisingai, niekas neturėtų ‘niekinti vargšų teisių’ (Izaijo 10:1, 2, Brb).

 Ekonominis saugumas

Ko žmonės norėtų. Turėti darbą ir jaustis finansiškai saugūs.

Kaip yra iš tikrųjų

● Pasaulio stebėjimo institutas praneša, jog „ekonomikos plėtrai reikalingos potencialios darbo jėgos yra daugiau, nei sukuriama darbo vietų. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio 2010-aisiais bedarbių skaičius pasiekė 205 milijonus“.

● „Tarptautinė darbo organizacija perspėja, kad pasaulis yra ant naujos daug gilesnės recesijos slenksčio, dėl kurios visuomenėje gali kilti neramumų, — teigiama BBC naujienų pranešime. — Ekonomikos sąstingiui didėjant tikimasi sukurti tik apie pusę reikalingų darbo vietų. [...] Be to, TDO įvertino, koks nepasitenkinimas dėl darbo stygiaus ir kokia neapykanta prasiverš, suvokus, jog krizės naštą ne visi pasidalins po lygiai. Pasak TDO, dešimtys šalių jau susidūrė su socialiniais bruzdėjimais, ypač Europos Sąjungoje ir arabų kraštuose.“

● Jungtinėse Valstijose „vidutinis įsiskolinimas kredito kortele viršija 11000 JAV dolerių, triskart daugiau nei 1990-aisiais“, — konstatuojama 2009 metais išleistoje knygoje The Narcissism Epidemic. Anot autorių, dažnas skolinasi, kad sudarytų turtingo žmogaus įvaizdį. „Matydami išsipusčiusius žmones, važinėjančius prabangiais automobiliais, amerikiečiai mano, jog tai turtuoliai, — rašoma knygoje. — Iš tikrųjų vertėtų žinoti, kad dauguma jų — tiesiog skolininkai.“

Ką reikia keisti. Darbo turėtų būti visiems. Be to, svarbu išmokti protingai elgtis su pinigais. Biblijoje pripažįstama, jog ‘pinigai — apsauga’, tačiau perspėjama, kad „meilė pinigams yra visokiausių blogybių šaknis“ (Mokytojo 7:12, Brb; 1 Timotiejui 6:10).

Skaitydamas šio žurnalo 4—8 puslapius galbūt susidarėte nuomonę, jog iš ateities nėra ko per daug tikėtis. Bet padėtis nėra beviltiška. Pasaulis pasikeis į gera, tačiau ne žmonių pastangomis.

[Rėmelis/diagrama 5 puslapyje]

Ką pasaulyje norėtų pakeisti 4—14 metų amžiaus vaikai? Tinklalapio 4children.org duomenimis, Britanijoje apklausus maždaug 2000 vaikų, paaiškėjo, kad jie padarytų galą:

[Diagrama]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

100%

BADUI

KARAMS

SKURDUI

75%

NELYGYBEI

VISUOTINIAM ATŠILIMUI

50%

25%

0%

[Rėmelis/diagrama 5 puslapyje]

2009 metais Vokietijoje, Bertelsmano fondo atliktos apklausos duomenimis, paaiškėjo, kad maždaug 500 jaunuolių nuo 14 iki 18 metų amžiaus yra susirūpinę dėl šių globalinių problemų:

Terorizmą ir didėjantį gyventojų skaičių jie priskyrė prie mažiau reikšmingų problemų. Prioritetų sąrašo apačioje atsidūrė net finansinė krizė. Bertelsmano fondo darbuotojai daro išvadą, kad jaunieji respondentai tokio požiūrio laikosi veikiausiai todėl, jog su šiomis problemomis dar nėra susidūrę.

[Diagrama]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

100%

75%

SKURDO

KLIMATO POKYČIŲ IR APLINKOS NIOKOJIMO

MAISTO IR GERIAMOJO VANDENS STOKOS

PANDEMIJŲ IR LIGŲ

50%

25%

0%