DAUGELIS tikinčiųjų reguliariai eina melstis į kokią nors šventyklą. Kiti tuo tikslu išsirengia į ilgas piligrimines keliones. Ar manote, jog melstis būtina bažnyčioje, cerkvėje ar kokioje kitoje šventykloje? O gal tai daryti galima bet kada ir bet kur? Kas apie tai sakoma Biblijoje?

Žmonijos istorijos pradžioje maldos namų nebuvo. Pirmieji tėvai gyveno gražiame sode (Pradžios 2:8). Ten jie galėjo bendrauti su Kūrėju, Jehova Dievu. Vėliau, kai žmonių pagausėjo, tokiems ištikimiesiems kaip Nojus, ‘vaikščiojusiems su Dievu’, jokios šventyklos taip pat nereikėjo (Pradžios 6:9, Brb). Jie mylėjo Jehovą ir glaudžius santykius su juo palaikė per maldą, o Dievas juos laimino.

Dievas negyvena rankų darbo šventyklose

Dievobaimingi žmonės senovėje žinojo, kad Žemės ir neaprėpiamos visatos Kūrėjas negyvena rankų darbo šventyklose. Išmintingasis karalius Saliamonas mąstė: „Argi iš tikrųjų Dievas gyvens žemėje su mirtingaisiais? Net dangus ir dangaus aukštybės negali tavęs sutalpinti“ (2 Metraščių 6:18). Tiesa, senovės izraelitai turėjo padangtę, o vėliau — šventyklą, ir ten pagal Mozei duotą Įstatymą rinkdavosi švęsti kasmetinių religinių švenčių (Išėjimo 23:14-17). Tačiau melstis Dievui jie galėjo kada panorėję: ganydami bandą, dirbdami laukuose, būdami su šeima arba mėgaudamiesi ramybės valandėlėmis vienumoje (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]; Mato 6:6).

Panašiai ir mes Dievui galime melstis bet kur ir bet kada. Mūsų tikėjimo vadovas Jėzus Kristus melstis dažnai pasitraukdavo į nuošalią vietą (Morkaus 1:35). Štai kartą „jis nuėjo ant kalno melstis ir meldėsi Dievui visą naktį“ (Luko 6:12).

Aišku, Jėzus, būdamas žydas, per religines šventes lankydavosi Jeruzalės šventykloje (Jono 2:13, 14). Vis dėlto jis išpranašavo metą, kai šventykla nebebus teisingo garbinimo vieta. Samarijoje kalbėdamasis su samarietė netoli vieno kalno, kur jos tautiečiai buvo pasistatę maldos namus, Jėzus pasakė: „Ateina valanda, kai garbinsite Tėvą ne ant šito kalno ir ne Jeruzalėje.“ Paskui pridūrė, jog tikrieji garbintojai „garbins Tėvą dvasia ir tiesa“ (Jono 4:21, 23).

Taigi Jėzus sutelkė dėmesį ne į pastatus iš plytų ir skiedinio, bet į teisingą garbinimą, plaukiantį iš tyros širdies. Bet ar tai reiškė, kad Jėzaus sekėjai, vėliau pavadinti krikščionimis, Dievą garbins pavieniui? (Apaštalų darbų 11:26) Ne, ir dėl labai svarių priežasčių.

Dievo tauta yra dvasinė šeima

Tikrieji Dievo tarnai yra šeima — dvasinė šeima (Luko 8:21). Darnioje šeimoje daug kas daroma kartu, pavyzdžiui, drauge pietaujama, ir taip stiprėja tarpusavio saitai.  Panašiai yra ir dvasine prasme. Krikščionių sueigose, nelyginant dvasinėje puotoje, puoselėjamos vidinės asmens savybės ir stiprinami dvasiniai ryšiai. Krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Būkime vienas kitam dėmesingi — skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus“ (Hebrajams 10:24, 25).

Todėl tikrieji garbintojai pripažįsta, jog rinktis drauge labai svarbu. Taip kiekvienas narys gali ugdytis dvasios vaisių, o vienumoje to padaryti nepavyktų. Kai kurios šio vaisiaus skiltelės yra meilė, atlaidumas, gerumas, romumas, taikingumas (2 Korintiečiams 2:7; Galatams 5:19-23).

Kur pabendrauti ir pašlovinti Dievą rinkdavosi pirmieji krikščionys? Dažniausiai — privačiuose namuose (Romiečiams 16:5; Kolosiečiams 4:15). Pavyzdžiui, rašydamas vienam krikščioniui, apaštalas Paulius laiške kreipėsi ir į jo „namuose susirenkančią bendruomenę“ * (Filemonui 1, 2).

Panašiai ir šiais laikais Dievo tautai reikia ne prabangių religinių pastatų, o patogių patalpų, kuriose galėtų rinktis. Jehovos liudytojai jas vadina Karalystės salėmis. Beje, tokia salė tikriausiai yra ir jūsų gyvenamajame rajone. Šios kuklios patalpos gerai pritaikytos visų reikmėms, o jose rengiamose sueigose giedama, meldžiamasi ir aptariami Biblijos mokymai.

Jehovos liudytojai labai brangina tas akimirkas, kai gali asmeniškai kreiptis į Dievą. Todėl jie kasdien meldžiasi drauge su šeima ir vienumoje. „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — sakoma Jokūbo 4:8.

[Išnaša]

AR KADA PAGALVOJOTE?

● Ar Dievas gyvena rankų darbo šventykloje? (2 Metraščių 6:18)

● Kur Jėzus meldėsi visą naktį? (Luko 6:12)

● Kodėl tikrieji Dievo garbintojai renkasi drauge? (Hebrajams 10:24, 25)

[Anotacija 15 puslapyje]

Ar Dievas mieliau išklauso maldas, kai meldžiamės tam tikrose vietose?