Didžiausia gėlė pasaulyje

„SERE, ateikite, eime, gėlė, didžiulė, graži, neįtikėtina!“ — iš susijaudinimo šaukė Džozefo Arnoldo (Joseph Arnold) vedlys. Retų augalų paieškos ekspedicijoje Sumatros saloje, Indonezijoje, britų botanikas Arnoldas išvydo, jo žodžiais tariant, „tikrai kažką nepaprasto“. Tai buvo įspūdingoji raflesija. Nors praėjo jau beveik du šimtmečiai, 1818-aisiais atrastos nuostabios šios rūšies gėlės tebelaikomos didžiausiomis pasaulyje.

Raflesijų yra dešimtys rūšių, bet vis dar atrandama ir naujų; visos jos auga tik Pietryčių Azijos džiunglėse. Didžiausią žiedą turi Rafflesia arnoldii, šitaip pavadinta Džozefo Arnoldo ir jo ekspedicijos partnerio, Singapūro įkūrėjo ir gubernatoriaus, sero Tomo Stamfordo Raflio (Thomas Stamford Raffles) vardu. Bet kad ir kokia ši gėlė graži, puokštei vargu ar tiktų.

Pirma, pagalvokite apie dydį. Raflesijos žiedas gali užaugti iki metro skersmens — autobuso padangos dydžio — ir sverti apie vienuolika kilogramų. * Penki stambūs, mėsingi rausvai rudi jo vainiklapiai nusėti blyškiomis rauplėmis. Žiedo viduryje tarp vainiklapių yra puodo formos įduba, į kurią tilptų iki šešių litrų vandens!

Antra, įvertinkite gėlės skleidžiamą kvapą. Kaip tiesmukai apibūdina vienas šaltinis, tai primena „gerokai pašvinkusią buivolo dvėseną“. Todėl raflesija pelnytai vadinama  lavongėle, arba maita dvokiančia lelija. * Šias gėles dažniausiai apdulkina gaišena mintančios musės, nes jos tokiam tvaikui tiesiog negali atsispirti.

Raflesija neturi nei stiebo, nei lapų, nei šaknų. Ji parazituoja ant kai kurių rūšių vijoklinių augalų džiunglių paklotėje. Kol pro savo maitintojo žievę prasiskverbęs pumpuras užauga iki nemažos kopūsto galvos dydžio, praeina apie dešimt mėnesių. O tada per kelias valandas mėsingi vainiklapiai prasiskleidžia, atidengdami visą žiedo grožį. Pačiame jo viduryje yra keletas dygių ataugų. Kokia jų paskirtis, menkai suvokiama, nors kai kurie mokslininkai mano, kad jos skleidžia šilumą, taip sustiprindamos dvoką.

Tačiau savitas gėlės grožis tėra trumpalaikis. Vos po kelių dienų žiedas nuvysta ir ima pūti, pavirsdamas gličia juoda mase.

Rafflesia arnoldii — retas nykstantis augalas. Kodėl? Kad būtų kryžmiškai apdulkinti, vyriškieji ir moteriškieji žiedai turi būti netoli vieni kitų, tačiau dauguma pumpurų nespėja prasiskleisti. Taip atsitinka todėl, kad jie nuskinami ir panaudojami liaudies medicinoje arba suvalgomi kaip delikatesas. Tad laukinėje gamtoje šių augalų labai sumažėjo. Be to, kertant drėgnuosius atogrąžų miškus, sunaikinamos ir šių gėlių augavietės.

Pražydusi raflesija — įspūdingas reginys. Ji stebina savo dydžiu, forma, spalva, o „aromatas“ tikrai ilgam įsirėžia į atmintį. Žinoma, didžiausia gėlė pasaulyje — tik vienas iš begalės nuostabių mūsų Kūrėjo darbų. Psalmyno 104:24 skaitome: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė.“

[Išnašos]

[Žemėlapis 17 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

MALAIZIJA

SUMATRA

[Iliustracija 17 puslapyje]

Besiskleidžiantis raflesijos pumpuras