ĮSIVAIZDUOKITE produktą, kuris vartojamas kaip vaistas, naudojamas kaip valiklis, dezinfekavimo bei kosmetikos priemonė. Jį galima valgyti, gerti sultis, išgauti eterinius aliejus. Jis gražus pažiūrėti, nebrangus, o įsigyti galima visame pasaulyje. Galbūt dabar jį rastumėte net savo virtuvėje. Kas tai? Citrina!

Manoma, jog citrinų tėvynė — Pietryčių Azija. Ilgainiui jas imta auginti vis toliau į vakarus Viduržemio jūros link. Citrinmedžiai tarpsta švelnaus klimato zonoje, todėl puikiai dera Argentinoje, Italijoje, Meksikoje, Ispanijoje ir net kai kur Afrikoje bei Azijoje. Subrendęs vaismedis, nelygu rūšis ir vietovė, per metus užaugina nuo 200 iki 1500 citrinų! Kultūriniai citrinmedžiai žydi skirtingais metų laikais, todėl šviežiomis citrinomis galima mėgautis tiek žiemą, tiek vasarą.

Ar senovės romėnai augino citrinas, diskusijos nesiliauja iki šiol. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad jiems buvo žinomas citronas, dar vienas citrusinių šeimos augalas, kurio vaisiai labai primena dideles citrinas. Knygoje Natural History romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis pamini citroną ir jo vaisių. Tačiau žymūs mokslininkai įsitikinę, jog romėnai žinojo ir apie citrinas. Kodėl taip teigiama? Esama nemažai freskų ir mozaikų, kuriose aiškiai pavaizduoti būtent šie vaisiai, o ne citronai. Vienas pavyzdys — Pompėjos mieste atkasta vila, kuri ne veltui buvo pavadinta Sodų namais. Ji ištapyta freskomis, vaizduojančiomis įvairius augalus, tarp jų ir citrinmedžius. Greičiausiai anuomet tai buvo egzotinis medis, auginamas tik dėl jo gydomųjų savybių. Ar buvo lengva citrinas auginti, ir kiek jos buvo paplitusios, sunku pasakyti.

Daugiausia citrusinių vaisių, taip pat citrinų, užauginama Sicilijos saloje, kur ilgos šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Bet geros kokybės citrinos uždera ir kitur Italijoje, ypač pajūryje.

 Kiek piečiau Neapolio įsikūręs gražus Sorento miestas. Į pietus nuo jo tęsiasi 40 kilometrų įstabaus grožio Amalfio pakrantės ruožas, prie kurio ramių užutėkių glaudžiasi žavūs Amalfio, Pozitano, Vjetri sul Marė ir kiti miesteliai. Sorento ir Amalfio apylinkėse kultivuojamoms citrinoms suteiktas kilmės sertifikatas, garantuojantis, kad jos yra iš tos vietovės. O jų augintojų teisės ginamos ne veltui, nes čia citrinmedžiai specialiai sodinami terasomis saulėtoje kalno pusėje. Gaudami daug saulės, prinokę vaisiai būna itin kvapūs ir sultingi.

Citrinmedžiui daug vietos nereikia. Žemaūgių veislės medeliams užtenka ir saulėto balkono. Pasodinti į vazoną jie gali puikiai papuošti namus. Citrinmedžiai tarpsta saulėtoje užuovėjoje, ypač prie sienos, kur gerte sugeria šilumą. Tačiau žiemą, temperatūrai gerokai nukritus, reikia juos uždengti arba įnešti į vidų.

Kaip dažnai citriną valgote? Vieni įsideda griežinėlį į arbatą, kiti, kepdami pyragą, įmaišo žievelės ar įlašina kelis lašus sulčių. O gal mėgstate ją išsispausti gaiviajam gėrimui? Virtuvės šefai, kad ir ką gamintų, visada po ranka turi citrinų. Bet ar bandėte jų sultimis ką nors dezinfekuoti ar išimti dėmę?

Citrinos pusele šeimininkės kartais nuvalo ir dezinfekuoja pjaustymo lentelę. Kitos vietoje baliklio dėmes bei kriauklę valo citrinos sulčių ir sodos mišiniu. Beje, sakoma, kad šio vaisiaus puselė šaldytuve ar indaplovėje pašalina blogus kvapus ir palaiko gaivumą.

Iš citrinų išgauta rūgštis — natūralus konservantas. Rūgštele įprasta paskaninti maisto produktus bei gėrimus. Minkštime ir žievėje gausu pektino, kuris maisto pramonėje naudojamas kaip tirštiklis, emulsiklis bei standiklis. Be to, žievėje yra aliejaus, itin vertinamo farmacijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje. Apie citrinų naudą galėtume kalbėti be galo. Ryški jų spalva traukia akį, aromatas gaivina širdį, — išties universalus vaisius!