KAD sužavėtų aplinkinius, kai kas didžiuojasi prašmatniais rūbais ar kitomis paskutinės mados prekėmis. Štai vienoje Azijos šalyje „naujieji turčiai tiesiog pamišę dėl prabangos daiktų — prancūziškų rankinių, itališkų sportinių automobilių. Jie be galo mėgsta pasipuikuoti [turtu],“ — rašoma The Washington Post straipsnyje.

Žinoma, nėra nieko blogo mėgautis savo triūso vaisiais. Biblijoje teigiama: „Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis“ (Mokytojo 3:13, Brb). Tačiau ar išmintinga puikuotis arba demonstruoti tai, ką turime? Kas šiuo klausimu sakoma Biblijoje?

Jei turtuolis ar tas, kuris dedasi toks esąs, puikuojasi, kokių draugų ratą jis paprastai suburia aplink save? Apie žmogaus prigimtį labai išmintingai sakoma Biblijos patarlėje: „Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų“ (Patarlių 14:20, Brb).

Užuomina aiški: dauguma turtingojo draugų labiau domisi ne juo pačiu, o jo pinigais. Tokių tariamų draugų artumas, kaip ir jų meilikavimas, paremtas savanaudiškumu. Biblija tai vadina ‘apsimetinėjimu, norint paslėpti gobšumą’ (1 Tesalonikiečiams 2:5).

Tad susimąstykime: „Kokių draugų norėčiau turėti? Mylinčių mane už tai, ką turiu, ar koks esu?“ Biblija atskleidžia, jog tai, kokius draugus traukiame, daug priklauso nuo mūsų elgesio.

Dar viena priežastis, kodėl nevertėtų puikuotis tuo, ką turime, paaiškėja skaitant pasakojimą iš Biblijos apie senovės Jeruzalėje gyvenusį karalių Ezekiją. Kartą pasiuntiniams iš Babilono jis „aprodė [. . .] visus savo turtus“. Regėdami tas gėrybes svečiai tikriausiai buvo labai nustebinti. Deja, tai, matyt, sužadino ir jų godumą. Pasiuntiniams iškeliavus namo, Dievo pranašas Izaijas drąsiai pasakė karaliui, kad vieną dieną visi jo lobiai bus išgabenti į Babiloną „ir nieko nebeliks“. Šie žodžiai išsipildė! Po daugelio metų babiloniečiai sugrįžo ir susigrobė viską, kas priklausė Ezekijo šeimai (2 Karalių 20:12-17, Brb; 24:12, 13).

Taip ir šiandien, kas puikuojasi turtu, rizikuoja viso ar bent dalies jo netekti. Vienoje ataskaitoje apie nusikalstamumą Meksikoje teigiama: „Meksike mėgstantys demonstruoti savo turtą nelyginant magnetas traukia vagis. Brangūs papuošalai, laikrodis ar atvirai rodomos didelės sumos grynųjų atkreipia  bereikalingą dėmesį.“ Kaip išmintinga laikytis Biblijos patarimo ‘nesipuikuoti savo turtais’ (Jeremijo 9:22 [9:23, Brb]). Patarlių 11:2 (Brb) primenama: „Kur nuolankumas — ten išmintis.“

Užuot laikęsis egoistiško požiūrio „tik pažiūrėkite, koks aš“, kuklus ir nuolankus žmogus vertina kitų gerąsias savybes bei privalumus. Laiške filipiečiams 2:3 skaitome: „Nieko nedarykite iš vaidingumo ar iš tuščiagarbiškumo, bet nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save.“ O Galatams 5:26 esame perspėjami: „Nepasidarykime tuščiagarbiai, kurstantys vienas kitą varžytis, pavydintys vienas kitam.“

Dievo patarimų paisantys žino, kad tikros draugystės pamatas yra nesavanaudiškumas bei tarpusavio pagarba. Tokia draugystė gyvuoja net tuomet, kai nebelieka turtų. Laikui bėgant ji tik stiprėja. „Bičiulis visada bičiulis“, — rašoma Patarlių 17:17. Be to, išmintingas žmogus trokšta įtikti Dievui ir supranta, kad išvaizda Kūrėjui įspūdžio nepadarys. Dievas mato, koks kiekvienas esame išties, kitaip sakant, „širdyje slypintį žmogų“ (1 Petro 3:4). Todėl itin svarbu iš visų jėgų ugdytis gerąsias savybes, arba, Biblijos žodžiais tariant, „apsivilkti naująjį žmogų“ (Efeziečiams 4:24). Michėjo 6:8 primenama: „Ko iš tavęs reikalauja Viešpats: tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.“

Tiesa, šių dienų visuomenė kuklumo nevertina, bet tų, kas studijuoja Bibliją, tokia padėtis nestebina. Kodėl? Apibūdindama paskutinių dienų požymius Biblija žmones įvardija kaip „pinigų mylėtojus, pagyrūnus, išpuikėlius, [. . .] pasipūtėlius“ (2 Timotiejui 3:1-5). Tokioje terpėje mėgstantys pasipuikuoti jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Tačiau Dievas mus įspėja ‘šalintis tokių’, kad netaptume kaip jie.