Kaip teisingai suprasti Bibliją
„Iš kur žinote, kad Bibliją aiškinate teisingai? Ją galima suprasti įvairiai!“
Tikriausiai esate girdėjęs taip sakant. Bet ar žinojote, kad Biblijos teiginius įmanoma patikrinti? Kaip suprasti vieną ar kitą eilutę, paaiškina ji pati. Esmė tokia: jei teiginio prasmė nepaaiškėja iš konteksto, palyginkite jį su kitomis Biblijos eilutėmis ta pačia tema. Šitaip leidžiame kalbėti Biblijai, o ne peršame asmeninę nuomonę.
Pažvelkime, kas joje rašoma apie mirusiųjų būklę. Štai šešios ištraukos, paimtos iš skirtingų Biblijos vietų. Atkreipkite dėmesį, kad visose čia cituojamose eilutėse plėtojama ta pati mintis.
- „Ne mirusieji šlovina Viešpatį, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę“ (Psalmyno 115:17).
- „Nepasitikėkite didžiūnais nei mirtinguoju, kuris negali išgelbėti. Kai dvasia jį palieka, jis sugrįžta į dulkes, ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“ (Psalmyno 146:3, 4).
- „Juk gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5).
- „Juk Šeole niekas tau nedėkoja, nė mirtis tavęs nešlovina; [. . .] Gyvasis, tiktai gyvasis tau dėkoja, kaip šiandien darau aš“ (Izaijo 38:18, 19).
- „Siela, kuri nusikalsta, mirs“ (Ezechielio 18:4, Brb).
- Lozoriui mirus, apie šį savo draugą Jėzus Kristus kalbėjo: „‘Mūsų draugas Lozorius užmigo, bet aš einu jo pažadinti.’ Mokiniai jam pasakė: ‘Viešpatie, jeigu užmigo, pasveiks.’ [. . .] Tada Jėzus pasakė jiems tiesiai: ‘Lozorius mirė’“ (Jono 11:11-14).
Ar pastebėjote, kad visos ištraukos dera tarpusavyje? Priešingai visuomenėje nusistovėjusiai nuomonei, Biblija moko, jog mirusieji išties yra mirę. Jie negyvena danguje ar kokioje kitoje vietoje, bet giliai miega, arba yra tokios būsenos, kai nelieka jokios sąmonės. Taigi jie negali nei šlovinti Dievo, nei apskritai mąstyti. *
Esminė mintis. Kuomet pasirenkame tam tikrą temą ir gilinamės, kas šiuo klausimu rašoma visoje Biblijoje, jos pagrindiniai mokymai tampa aiškūs. Žinoma, Jehovos liudytojų pasirinktas Biblijos tyrinėjimo būdas reikalauja laiko ir jėgų (Patarlių 2:1-5). Tačiau taip būna visada, kai imamės pastangų verto darbo.
^ pstr. 11 Biblija moko, jog Dievo numatytu metu jo atmintyje esantys mirę žmonės bus „pažadinti“, arba prikelti. (Skaitykite Jobo 14:14, 15; Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15.)