Paauglys, sūnus ar dukra, sako, kad esate per griežtas. Jūsų nuojauta kužda kitaip: „Jei taisykles sušvelninsiu, — svarstote, — jis tikrai pateks į bėdą!“

Nustatyti paaugliui nei per griežtas, nei per laisvas taisykles — jūsų teisė. Tačiau pirmiausia turite suprasti, kodėl jis taisyklėmis piktinasi. *

Pramanas. Prieš taisykles nusistatę visi paaugliai; tai neišvengiama.

Faktas. Paauglys būna mažiau linkęs nepaklusti, kai tėvai išmintingai nustato taisykles ir jas su paaugliu aptaria.

Nors maištauti verčia įvairios priežastys, maištą, visai to nenorėdami, gali įžiebti ir patys tėvai. Dažnai taip atsitinka, jei taisyklės nelanksčios arba neatsižvelgiama į vaiko amžių. Aptarkime štai ką.

• Nelankstu. Jei tėvai paaugliui primeta savo valią, visiškai nepaisydami aplinkybių, taisyklės tampa veikiau tramdomaisiais marškiniais nei saugos diržu. Tada vaikas galbūt slapta darys būtent tai, ką tėvai draudžia.

• Ne pagal amžių. „Todėl, kad taip reikia“, — tokio paaiškinimo gali pakakti mažam vaikui, bet ne paaugliui. Jam reikia argumentų. Juk vos po kelerių metų sūnus ar dukra galbūt jau gyvens savarankiškai ir turės pats priimti svarbius sprendimus. Kur kas geriau, kad jis išmoktų samprotauti ir teisingai apsispręsti dabar, kol tebėra šalia jūsų.

Bet kaip tada, jeigu jūsų nustatytos taisyklės paauglį nuolat erzina?

Visų pirma supraskite, kad paaugliams reikia apribojimų, ir, net patys to nesuvokdami, giliai širdyje jie šito nori. Todėl nustatykite taisykles ir įsitikinkite, ar vaikas jas suprato. „Kai paaugliai žino aiškias ribas ir neabejoja, jog tėvai juos kontroliuodami elgsis supratingai, mažiau tikėtina, kad pradės neleistinai elgtis“, — teigiama knygoje Letting Go With Love and Confidence. Ir priešingai, jei paaugliams duodama per daug laisvės, šiems atrodo, jog tėvams jie nerūpi. O tai veda prie maišto (Biblijos principas: Patarlių 29:15).

Kaip išlaikyti aukso vidurį? Leiskite vaikui išsakyti savo nuomonę apie jūsų įvestas taisykles. Pavyzdžiui, jeigu jis paprašys leidimo grįžti vėliau, išklausykite, kodėl jam to reikia. Žinodamas, jog bus išklausytas iki galo, labiau tikėtina, kad gerbs jūsų sprendimą ir jam paklus, net jei širdyje su tuo ir nesutinka (Biblijos principas: Jokūbo 1:19).

Tačiau prieš nuspręsdamas prisiminkite: nors paaugliai paprastai trokšta daugiau laisvės nei jiems derėtų, tėvai jos duoda mažiau nei galėtų. Todėl rimtai apsvarstykite vaiko prašymą. Ar jis elgiasi atsakingai? Ar dėl susiklosčiusių aplinkybių nereikėtų padaryti išimties? Jei taip, būkite lankstus (Biblijos principas: Pradžios 19:17-22).

Išklausęs paauglį, paaiškinkite jam ir tai, kas jums neduoda ramybės. Taip mokysite jį ne tik sutelkti dėmesį į savo norus, bet ir atsižvelgti į kitų jausmus (Biblijos principas: 1 Korintiečiams 10:24).

Galiausiai priimkite sprendimą ir jį argumentuokite. Net jeigu jūsų galutinis žodis vaiko ir nedžiugina, jis tikriausiai įvertins tai, kad tėvai bent išklausė. Nepamirškite, paauglys mokosi būti suaugęs. Išmintingai nustatydami taisykles ir aptardami jas su paaugliu, jam padėsite mokytis atsakomybės (Biblijos principas: Patarlių 22:6).