Kuo nors nepatenkintas dvejų metų pipiras pratrūksta rėkti, trypia kojomis, mosuoja kumštukais. Svarstote: ar tai normalu? gal ožiuojasi dėl to, kad darau kažką ne taip? ar jis kada iš to išaugs?

Jo elgseną galite pataisyti. Tačiau pirmiausia pagalvokite, kur slypi tokio elgesio priežastys. *

Maži vaikai neturi jokios patirties, kad pajėgtų valdyti emocijas. To užtenka, kad kartais imtų ožiuotis. Bet yra ir daugiau priežasčių.

Tik pagalvokite, kokie pokyčiai vaiko gyvenime vyksta baigiant antruosius metus. Nuo pat gimimo tėvai tenkindavo kiekvieną jo poreikį. Pravirkus tuojau pribėgdavo. Ar tik mažylis nesusirgo? O gal jį reikia pamaitinti? nuraminti? pakeisti sauskelnes? Tėvai darė viską, kad tik jis jaustųsi geriau. Taip ir turėtų būti, nes kūdikis yra visiškai priklausomas nuo tėvų.

Tačiau eidamas antrus metus vaikas jau pradeda suprasti, jog tėvai apie jį „šokinėja“ vis mažiau. Užuot tenkinę jo poreikius, jie tikisi, kad jis paklus jų norams. Viskas apsivertė aukštyn kojomis; dvejų metų žmogutis tokiems pokyčiams negali nesipriešinti — ir dažniausiai tai daro ožiuodamasis.

Ilgainiui vaikas pripranta, kad tėvai ne tik rūpinasi, bet ir moko. Tikimasi, jog mažylis susivoks, kad jo vaidmuo — klausyti tėvų (Kolosiečiams 3:20). O kol tai įvyks, savo ožiavimusi ištąsys tėvams visus nervus.

Būkite supratingi. Vaikas nėra suaugęs žmogus. Nemokėdamas valdyti emocijų, nepasitenkinimą neretai išreiškia neadekvačiai. Pabandykite į situaciją pažvelgti jo akimis. (Biblijos principas: 1 Korintiečiams 13:11.)

Tvardykitės. Kai vaikas pradeda ožiuotis, prarasdami kantrybę nieko nelaimėsite. Kiek įmanoma, nekreipkite dėmesio į jo užgaidas ir nesinervinkite. Turint omenyje, kodėl vaikas taip elgiasi, bus lengviau susitvardyti. (Biblijos principas: Patarlių 19:11.)

Nesiduokite manipuliuojami. Jei nusileisite vieną kartą, bus ir kitas. Ramiai parodykite vaikui, kad paskutinis žodis — jūsų. (Biblijos principas: Mato 5:37.)

Būkite kantrūs. Nesitikėkite ožiukus išvaryti per naktį, ypač jei leidote suprasti, kad šitaip galima pasiekti savo. Tačiau jei nuolat tinkamai reaguosite, vaikas pamažu turėtų liautis aikštytis. Biblijoje sakoma: „Meilė kantri“ (1 Korintiečiams 13:4).

Be to, pabandykite štai ką:

• Kai mažylis ima kaprizytis, jei įmanoma, paimkite jį ant rankų, prispauskite prie savęs ir neleiskite blaškytis. Nerėkite ant jo. Tiesiog laukite, kol apsiramins. Ilgainiui supras, kad užsispyrimu nieko nepasieks.

• Vaikui užsiožiavus, liepkite išeiti į kitą kambarį ir pasakykite, kad sugrįžti galės tiktai tada, kai nusiramins.

• Jei vaikas ima aikštytis viešoje vietoje, nuveskite jį kur nors toliau nuo žmonių. Nenusileiskite vien todėl, kad surengė spektaklį. Antraip tiktai leisite suprasti, jog kaprizais galima pasiekti visko, ko įsigeidžia.