Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

PORTRETAI IŠ PRAEITIES

Dženg He

Dženg He

„Vandenų platybėse skersai išilgai išraižėme daugiau kaip šimtą tūkstančių li, * regėjome it kalnus dangų siekiančias bangas, aplankėme tolimiausias barbarų žemes [...], o išdidžiai iškeltos burės tartum debesys dieną naktį nešė mus pirmyn. Žvaigždės neleido paklysti, kai grūmėmės su šėlstančia jūra lyg vienišas keleivis, besiskinantis kelią tūkstantinėje minioje“ (XV amžiaus įrašas, priskiriamas Dženg He, rastas Čangle mieste [Fudziano municipalitetas, Kinija]).

KINIJĄ taikliausiai apibūdina žodis „didžiausias“. Joje yra didžiausias gyventojų skaičius. Šalis — viena didžiausių pagal užimamą plotą. Čia yra Didžioji kinų siena — vienas įspūdingiausių statinių žmonijos istorijoje. Kinijos Mingų dinastijos imperatoriai Jongle ir Siuande pastatė tokią didžiulių laivų flotilę, kuriai jokia kita neprilygo dar penkis šimtmečius. Jos admirolu buvo paskirtas musulmonas Dženg He, kilęs iš pietvakarių Kinijos.

GALIA, PREKYBA, DUOKLĖ

Remiantis įrašu, kurio dalis pacituota šio straipsnio pradžioje, Dženg He misija buvo „nešti žinią apie [imperatoriaus] valdžios pranašumą ir maloniai elgtis su tolimų kraštų žmonėmis“. Apie šių kelionių rezultatus teigiama, jog „šalys už horizonto ir iki pat pasaulio pakraščių visos pakluso [Kinijos] valdžiai. [...] Barbarai iš užjūrių [...] atvyko pagerbti [imperatoriaus] ir atgabeno brangių dovanų“.

Kai kurie Dženg He flotilės aplankyti uostai

Mingų dinastijos imperatorių tikslas organizuoti tokias keliones vertinamas labai skirtingai. Vieni Dženg He laiko geros valios ambasadoriumi ir kultūros nešėju, atstovavusiu galingai, tačiau taikingai tautai. Kitų manymu, jo misija buvo įtvirtinti politinį dominavimą vasaliniuose kraštuose. Ir išties valdovus, kurie jį sutikdavo draugiškai, Dženg He gausiai apdovanodavo ir politiškai rėmė. Tačiau atsisakiusius paklusti ir mokėti duoklę Mingų dinastijos imperatoriui nukariaudavo ir paimdavo į nelaisvę. Po įspūdingų Dženg He kelionių dešimtys valdovų iš įvairių kraštų aplink Indijos vandenyną siuntė savo atstovus į Kiniją prisiekti ištikimybę imperatoriui.

Kad ir kaip ten buvo, Dženg He flotilė prekybai su tolimiausiais uostais gabendavo nepaprasto grožio inkrustuotus medžio dirbinius, porcelianą, šilko audinius. Į tėvynę grįždavo su brangakmeniais, dramblio kaulu, prieskoniais, atogrąžų mediena ir kitomis kinų vertinamomis prabangos prekėmis. Kartą buvo parvežta net žirafa. Pasakojama, jog tas įvykis sukėlė didžiulį susidomėjimą. Tokie prekių ir idėjų mainai aplinkiniam pasauliui leido bent kiek pažinti įspūdingą XV amžiaus Kinijos civilizaciją.

Tačiau tos reikšmingos kelionės nutrūko. Po Dženg He kelionių praėjus vos keliems dešimtmečiams, Kinija visiškai atsisakė užsienio prekybos ir diplomatijos. Nejausdamas jokio poreikio žvalgytis už Kinijos sienų, naujasis imperatorius ir konfucianizmą išpažįstantys jo patarėjai stengėsi apsaugoti šalį nuo išorinės įtakos. Didingąją flotilę jie nugramzdino į praeitį. Matyt, buvo sunaikinti tiek rašytiniai šaltiniai apie minėtas istorines keliones, tiek patys laivai. Tik pastaraisiais metais Kinijoje ir už jos ribų tapo žinoma apie šlovingą epochą, kai Dženg He su didžiule flotile raižė vandenyno platybes.

^ pstr. 3 Li yra kinų ilgio matas, kurio ilgis laikui bėgant kito. Manoma, jog Dženg He laikais vienas li buvo lygus maždaug pusei kilometro.