— Prašom papasakoti, kodėl anksčiau tikėjote evoliucija.

— Nors augau katalikų šeimoje, Dievo buvimu abejojau. Pavyzdžiui, negalėjau tikėti Dievą, kuris degina žmones pragare. Todėl, kai universitete buvo dėstoma, jog gyvi organizmai išsivystė patys, o ne buvo Dievo sukurti, patikėjau, manydamas, jog toks požiūris pagrįstas faktais. Beje, evoliucijos neatmetė ir Bažnyčia; buvo teigiama, kad šį procesą kontroliavo Dievas.

— Kas paskatino domėtis Biblija?

— Mano žmona Zuzana pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Iš šios knygos jie parodė, kad Dievas nekankina žmonių ugniniame pragare. * Taip pat, kad yra pažadėjęs Žemę paversti rojumi. * Pagaliau radome logiškus atsakymus į savo klausimus! 1989 metais susipažinau su Jehovos liudytoju Niku. Kartą, kai diskutavome, kaip žmogus galėjo atsirasti, mane nustebino, kaip paprastai ir suprantamai Biblijoje, Hebrajams 3:4, tai paaiškinta: „Kiekvieną namą kas nors stato, o tas, kuris pastatė visa, yra Dievas.“

— Ar studijuojant žmogaus organizmo sandarą buvo lengviau patikėti, kad jis sukurtas?

— Taip. Iš to, kaip mūsų kūnas geba „susiremontuoti“, akivaizdu, kad buvo išmoningai sukurtas. Pavyzdžiui, žaizdos gyja keturiais etapais, ir tai man, kaip chirurgui, priminė, jog gydydamas aš tiktai šiek tiek prisidedu prie organizme natūraliai vykstančių procesų.

— Papasakokite, kas organizme vyksta, kai susižeidžiame?

— Vos per kelias sekundes prasideda pirmas gijimo etapas.  Jo metu vyksta procesai, kurių paskirtis sustabdyti kraujavimą. Jie itin sudėtingi ir veiksmingi. Galiu pridurti, kad žmogaus kraujagyslėmis, kurių bendras ilgis yra apie 100 000 kilometrų, puikiai pasirūpinta. Pažeidus kraujagyslę, įsijungia mechanizmai, kurie sustabdo kraujo nutekėjimą ir ją „suremontuoja“. To galėtų pavydėti net santechnikos specialistai!

— Kas vyksta per antrą etapą?

— Po kelių valandų kraujavimas liaujasi, ir prasideda uždegimas, o tai apima visą grandinę procesų. Pirmiausia kraujagyslės, kurios buvo susitraukusios, kad prarastume mažiau kraujo, dabar išsiplečia, kad į sužalotą vietą jo priplūstų daugiau. Paskui dėl baltymingo skysčio ta vieta ištinsta. Šis skystis saugo nuo užkrato, atskiedžia nuodingas medžiagas ir šalina pažeistus audinius. Uždegiminiai procesai būtų neįmanomi, jei nesigamintų milijonai specifinių molekulių bei ląstelių. Beje, gijimo metu kai kurie iš jų, sužadinę tolesnio etapo reakcijas, patys nuslopsta.

— Kas vyksta toliau?

— Per keletą dienų organizmas pradeda gaminti „remontui reikalingas medžiagas“. Prasideda trečias etapas, kuris kulminaciją pasiekia maždaug po dviejų savaičių. Audinių, esančių aplink žaizdą, ląstelės dauginasi, ir ji pamažu užsitraukia. Be to, formuojasi ir į pažeistą kūno plotą ima tiestis nauji kapiliarai. Jie padeda šalinti mirusius audinius ir tiekia papildomas maisto medžiagas, reikalingas žaizdai gyti. Po to vyksta kiti sudėtingi procesai, kurių metu gaminamos tam tikros ląstelės, surišančios žaizdos kraštus.

— Kiek daug visko vyksta! Kiek laiko reikia, kad visiškai pasveiktum?

— Paskutinis etapas gali užtrukti ne vieną mėnesį. Per tą laiką lūžę kaulai atgauna ankstesnį tvirtumą, o žaizdą užtraukę gležni audiniai pakeičiami stangresniais. Taigi žaizdos gijimas yra nuostabą keliantis sudėtingų, iš anksto užprogramuotų, tobulai suderintų procesų pavyzdys.

— Papasakokite atvejį, palikusį didžiausią įspūdį.

— Prisimenu šešiolikmetę merginą, sunkiai sužeistą per automobilio avariją. Ji buvo kritinės būklės, nes trūko blužnis ir prasidėjo vidinis kraujavimas. Prieš keletą metų blužnį būtume operavę arba pašalinę. Šiandien labiau pasitikima paties organizmo gebėjimu išsigydyti. Todėl svarbiausią dėmesį skyriau užkrato šalinimui, skysčių bei kraujo kiekio atstatymui ir skausmo malšinimui. Praėjus kelioms savaitėms, nuotraukos parodė, jog blužnis sugijusi. Matydamas, kaip organizmas geba atsistatyti, negalėjau atsistebėti. Dar tvirčiau įsitikinau, kad esame sukurti Dievo.

— Kas jus patraukė prie Jehovos liudytojų?

— Jie ne tik buvo draugiški, bet ir į visus mano klausimus atsakė iš Biblijos. Žaviuosi, kaip drąsiai šie žmonės kalba apie savo įsitikinimus ir padeda kitiems pažinti Dievą.

— Ar tai, kad tapote Jehovos liudytoju, jums padėjo darbe?

— Taip. Viena, buvo lengviau įveikti abejingumą, kitaip tariant, tam tikrą emocinį perdegimą, kurį dažnai patiria gydytojai bei slaugytojos, nuolat matantys sergančius ir sužeistus žmones. Be to, jei pacientai nori kalbėtis, galiu jiems papasakoti apie Kūrėjo pažadą, kad nebebus nei ligų, nei kančių *, ir visi galėsime gyventi pasaulyje, kur niekas nebesakys: „Aš sergu.“ *