„Palikę Dievo įsakymą jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijos“ (Morkaus 7:8).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Žmonės turi įgimtų dvasinių poreikių, kuriuos gali patenkinti garbindami Dievą (Mato 5:3). Todėl prikūrė daugybę religijų, deja, pagrįstų ne Dievo, o savo idėjomis.

Pavyzdžiui, apie vienos pirmojo amžiaus religinės grupės narius Biblijoje rašoma: „Jie turi uolumą dėl Dievo, tik jo gerai nepažįsta. Nesuprasdami Dievo teisumo ir siekdami įtvirtinti savąjį, jie Dievo teisumui nepakluso“ (Romiečiams 10:2, 3). Panašiai ir mūsų laikais yra nemažai religijų, kurių „mokymai tėra žmonių išgalvoti priesakai“ (Morkaus 7:7).

„Skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimų“ (Hebrajams 10:24, 25).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Hebrajams 10:25 pavartota frazė „neapleiskime savųjų susirinkimų“. Šie žodžiai rodo, jog Dievas nori, kad jį garbinti žmonės rinktųsi drauge. Bet ar kiekvienas iš mūsų turėtume spręsti pats, kas yra Dievas ir ko jis iš mūsų reikalauja? Ne. Biblijoje rašoma, jog tie, kas garbina Dievą taip, kaip to nori jis, turėtų visi vienaip kalbėti ir būti „tobulai suvienyti vienokios galvosenos“ (1 Korintiečiams 1:10). Jie turėtų būti suburti į bendruomenes ir mylėti broliją (1 Petro 2:17; 1 Korintiečiams 11:16). Toks vieningas, organizuotas garbinimas, be abejo, patinka Dievui.

„Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, — jei vieni kitus mylėsite“ (Jono 13:35).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Apie tuos, kurie teisingai garbina Dievą, šioje knygoje rašoma: „Juos atpažinsite iš jų vaisių. Argi vynuogės skinamos nuo dygiakrūmių ar figos nuo dagių?“ (Mato 7:16) Kaip nereikia būti botaniku, kad atskirtumėte figmedį nuo dagio, taip nereikia būti ir religijos žinovu, kad atskirtumėte tikrąją religiją nuo klaidingos. Kokie yra kai kurie tikrosios religijos vaisiai, arba skiriamieji bruožai?

• Moko to, kas rašoma Dievo Žodyje, Biblijoje (Jono 4:24; 17:17). Nesiremia žmonių filosofija.

• Padeda pažinti Dievą, taip pat skelbia jo vardą — Jehova (Jono 17:3, 6).

• Sutelkia dėmesį ne į žmonių vyriausybes, o į Dievo Karalystę — vienintelę žmonijos viltį (Mato 10:7; 24:14).

• Skiepija nesavanaudišką meilę (Jono 13:35). Moko gerbti bet kurios etninės grupės žmones, naudoti savo išteklius ir laiką, kad padėtume kitiems, ir perspėja nedalyvauti karuose (Michėjo 4:1-4).

• Tikėjimas — tai ne ritualai ar formalus Dievo garbinimas, o gyvenimo būdas. Tikrosios religijos išpažinėjai patys gyvena taip, kaip moko gyventi kitus (Romiečiams 2:21; 1 Jono 3:18).

Jehovos liudytojai, šio žurnalo leidėjai, stengiasi garbinti Dievą savo žodžiais ir darbais. Kodėl neapsilankius Karalystės salėje ir visko nepamačius savo akimis?