Jūsų vaikas žodžio „ne“ tiesiog „nesupranta“. Tai išgirdęs, jis * ima maištauti ir visaip bando jūsų kantrybę. Ką besakytumėte ar bedarytumėte, galiausiai suvokiate, kad nelieka nieko kito kaip nusileisti. Ir nors buvote ryžtingai nusiteikęs pasakyti „ne“, dabar susierzinęs nenoromis burbtelite „taip“.

Tokią nemalonią padėtį pakeisti įmanoma. Aptarkime kelias priežastis, kodėl kartais būtina pasakyti „ne“.

Pasakyti „ne“ nėra žiauru. Kai kurie tėvai su tuo nesutiks, galbūt teigdami, kad su vaiku reikia kalbėtis, paaiškinti savo požiūrį ar net derėtis. Jie baiminasi, kad ko nors neleisdami vaiką įpykins.

Tiesa, negavęs, ko nori, iš pradžių vaikas bus nepatenkintas. Vis dėlto tai jį pamokys kai ko labai svarbaus — gyvenime yra ribos, kurių reikia paisyti. Antra vertus, nusileisdamas menkinate savo autoritetą, mokote vaiką manipuliuoti jumis ir verkšlenti, kai tik kažko užsigeidžia. Tokia jūsų reakcija ilgainiui jį įpratins viskuo piktintis. Galiausiai, kaip galima gerbti tėvą, kuriuo lengva manipuliuoti?

Sakydamas „ne“ ruošiate vaiką paauglystei ir suaugusiojo gyvenimui. Taip mokoma savidrausmės. Tikėtina, jog išmokęs šią svarbią pamoką paauglystėje nepasiduos bendraamžių spaudimui vartoti narkotikus ar elgtis palaidai.

Viską leisdamas neparuošite jo gyvenimui. „Juk mes [suaugusieji] ne visada gauname, ko norime, — rašo dr. Deividas Volšas (David Walsh). — Todėl mokyti vaiką, kad gyvenime viskas bus patiekta ant sidabrinio padėklo, būtų meškos paslauga.“ *

Sutelkite dėmesį į tikslą. Siekiate užauginti pagarbos vertą, emociškai brandų žmogų, kurį gyvenime lydėtų sėkmė. Tačiau tai padaryti bus sunku, jei tenkinsite visus vaiko norus. Biblija perspėja, kad vaikas, „lepintas nuo mažens, galų gale taps neklaužada“ (Patarlių 29:21). Todėl tam tikri apribojimai — veiksminga auklybos dalis. Tai vaikui tik padės, o ne luošins jį. (Biblijos principas: Patarlių 19:18.)

Ką nors drausdamas, būkite ryžtingas. Vaikas nėra jums lygus. Todėl nėra jokio reikalo labai daug aiškinti, tarsi norėtumėte pasiteisinti. Žinoma, augdami vaikai turi išlavinti savo jusles, kad atskirtų gera nuo blogo (Hebrajams 5:14). Todėl kalbėtis su vaiku nėra blogai. Vis dėlto neįsivelkite į nepabaigiamus debatus, kodėl jam neleidžiate to ar ano. Kuo ilgiau diskutuosite, tuo labiau atrodys, kad vaiko norite atsiklausti, o ne pasakyti jam, ką nusprendėte. (Biblijos principas: Efeziečiams 6:1.)

Laikykitės savo sprendimo. Kartais zirzimu ar ašaromis vaikas bandys išsiaiškinti, kiek tvirtai esate apsisprendęs laikytis savo nuomonės. Ką galėtumėte daryti, jeigu jis taip elgiasi namuose? „Liepkite jam pasišalinti, — patariama knygoje Loving Without Spoiling. — Sakykite: „Jei esi nusiteikęs verkšlenti, puiku, bet aš to girdėti nenoriu. Eik į savo kambarį. Ten ir galėsi išsiverkti.“ Iš pradžių taip padaryti gali būti sunku tiek jums, tiek vaikui. Bet jo užsispyrimas išblės, kai suvoks, kad savo žodžio nekeisite. (Biblijos principas: Jokūbo 5:12.)

Būkite išmintingas. Nesakykite „ne“ vien dėl to, kad parodytumėte savo viršenybę. „Jūsų supratingumas tebūna žinomas“ (Filipiečiams 4:5). Kartais vaiko norus galite ir patenkinti, jei jis nesistengia ko nors iškaulyti zirzdamas ir prašymas yra deramas. (Biblijos principas: Kolosiečiams 3:21.)