HIROŠIMOS mieste (Japonija) ant rytinio Motojasu upės kranto stovi dar 1945 metais pusiau sugriautas pastatas. Kodėl per beveik 70 metų jo niekas neatstatė?

1915-aisiais užbaigtame trijų aukštų plytiniame pastate buvo įrengta parodų salė, skirta pramonės plėtrai skatinti. Tačiau 1945 metų rugpjūčio 6 dieną 8 val. 15 min. viskas apvirto aukštyn kojomis. Tą akimirką maždaug 550 metrų aukštyje virš miesto, galima sakyti, tiesiai virš minėto pastato, buvo detonuota pirmoji žmonijos istorijoje kare panaudota atominė bomba. Visi buvusieji parodų salėje žuvo akimirksniu. Tačiau didžioji pastato dalis liko stovėti.

Statinys buvo paliktas neremontuojamas, ir tai, kaip teigiama viename UNESCO * dokumente, yra „kraupus iki širdies gelmių sukrečiantis žmonių kada nors panaudotos didžiausios griaunamosios jėgos simbolis“. 1996 metais pastatas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip Hirošimos Taikos memorialinis parkas.

Liūdna, tačiau tokie skaudžius prisiminimus sukeliantys memorialai nepadeda sustabdyti karų, kuriuos dažniausiai sukursto godumas, nacionalizmas, rasinė, religinė bei tautinė neapykanta. Ar karai išties niekada nesibaigs?

Biblijoje užrašytas nuostabus pažadas: „Karus visoje žemėje jis [Dievas] sustabdo, lankus sutrupina, ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta“ (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]). Be to, žmonių valdžias Dievas pakeis savąja pasauline valdžia — Dievo Karalyste, valdoma „Karalių Karaliaus“ Jėzaus Kristaus (Apreiškimo 11:15; 19:16).

Tuomet nebereikės memorialų, kurie primintų, kokia beprotybė kariauti. „To, kas buvo [šių dienų sielvarto ir kančių], niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“, — sakoma Izaijo 65:17.