GAL panašiai kada mąstėte ir jūs? Tik ar ilgai džiaugėtės, kai pasiekėte tikslą ar įsigijote trokštamą daiktą? Gal pasitenkinimo jausmas ėmė blėsti? Suprantama, išsipildžiusios svajonės ar nauji daiktai gali pradžiuginti, bet neilgam. Vien pasiekimai ar materialinės gėrybės ilgalaikės laimės negarantuoja. Juk laimė, kaip ir puiki sveikata, priklauso nuo daugelio dalykų.

Kiekvienas esame savitas. Tai, kas džiugina vieną, nebūtinai džiugina kitą. Be to, metams bėgant, keičiasi ir pats žmogus. Tačiau yra pastebėta, jog kai kurie dalykai su laime siejami dažniau. Pavyzdžiui, tikroji laimė neįsivaizduojama be emocinio pasitenkinimo, vidinės tvirtybės, meilės artimui ir nesuderinama su pavydu. Pasigilinkime, kodėl.

„Pinigai yra apsauga“, — teigė vienas išminčius, gerai perpratęs žmogaus prigimtį. Tačiau čia pat pridūrė: „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis — pelnu. Tai irgi migla!“ (Mokytojo 5:9; 7:12) Ką jis norėjo tuo pasakyti? Nors, kad išgyventume, reikia pinigų, turime saugotis godumo, nes, jam pasidavęs, žmogus niekada nepasisotina. Cituotų žodžių autorius, senovės Izraelio karalius Saliamonas, norėdamas įsitikinti, ar turtai ir prabanga suteikia tikrąją laimę, visa tai išbandė pats. „Nieko, ko mano akys norėjo matyti, joms neatsakiau, — rašė jis. — Nė savo širdžiai neatsakiau jokio malonumo“ (Mokytojo 1:13; 2:10).

Sukaupęs didžiulį turtą Saliamonas statė didingus rūmus, veisė gražius parkus, kasė tvenkinius, įsigijo daugybę tarnų. Ko tik panorėdavo, tą ir gaudavo. Ką jis suvokė? Taip gyvendamas, kurį laiką karalius jautėsi laimingas, bet neilgai. „Visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis, — padarė išvadą. — Nebuvo nieko naudinga po saule!“ Jis nusivylė gyvenimu! (Mokytojo 2:11, 17, 18) Saliamonas suprato, jog, tenkindamas vien savo įgeidžius, galiausiai pajunti tuštumą ir nepasitenkinimą. *

Ar tokią senovės laikų išmintį patvirtina ir šiuolaikinis mokslas? Straipsnyje, išspausdintame leidinyje Journal of Happiness Studies, teigiama, jog „patenkinus būtiniausius poreikius, papildomos pajamos prie džiaugsmo mažai beprisideda“. Ir išties tyrimų duomenys rodo, kad didesni materialiniai turtai, ypač įgyti moralinių ir dvasinių vertybių sąskaita, laimę sugriauna.

BIBLIJOS PRINCIPAS. „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite“ (Hebrajams 13:5).

Pavydas apibrėžiamas kaip „kankinantis kartėlio jausmas dėl kito sėkmės, trokštant to paties“. Pavydas, nelyginant piktybinis auglys, gali išsikeroti ir užgožti laimę. Kaip šis jausmas randa vietos mūsų širdyje? Kaip jį atpažinti? Kaip su juo kovoti?

Leidinyje Encyclopedia of Social Psychology rašoma, jog esame linkę pavydėti panašiems į save, galbūt amžiumi, patirtimi ar visuomenine padėtimi. Pavyzdžiui, pardavėjas tikriausiai nejaus jokio pavydo kino žvaigždei, bet gali pavydėti bendradarbiui, kuriam labiau sekasi.

Pailiustruokime tai tokiu pavyzdžiu: senovės Persijoje keli rūmų valdininkai pavydėjo, bet ne karaliui, o Danieliui — kitam valdininkui, puikiai atliekančiam savo pareigas. Kokie nelaimingi tie vyrai turėjo būti, kad net susimokė Danielių nužudyti! Tačiau sąmokslas žlugo (Danieliaus 6:2-25 [6:1-24, Brb]). „Kaip svarbu įžvelgti, kokia nuodinga pavydo prigimtis, — sakoma  minėtoje enciklopedijoje. — Juk iš pavydo per visą žmonijos istoriją pralieta tiek daug kraujo.“ *

Kaip pavydą atpažinti? Pasvarstykite: bendraamžio sėkme džiaugiuosi ar jaučiuosi neįvertintas? jei broliui ar seseriai, gabiam bendramoksliui ar bendradarbiui nepasiseka, nusimenu ar piktdžiugiauju? Iš savo atsakymų galite spręsti, ar širdyje nepuoselėjate pavydo (Pradžios 26:12-14). Leidinyje Encyclopedia of Social Psychology teigiama, jog „pavydas gali taip apnuodyti, kad žmogus nebemokės džiaugtis gerais dalykais ir praras dėkingumą už daugelį gyvenimo dovanų. [...] Toks požiūris tik gniuždo“.

Šią ydą išrausime tik puoselėdami tikrą nuolankumą ir kuklumą. Tuomet bus lengviau įvertinti kitų gebėjimus ir gražias savybes. „Nieko nedarykite iš vaidingumo ar iš tuščiagarbiškumo, — sakoma Biblijoje, — bet nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save“ (Filipiečiams 2:3).

BIBLIJOS PRINCIPAS. „Nepasidarykime tuščiagarbiai, kurstantys vienas kitą varžytis, pavydintys vienas kitam“ (Galatams 5:26).

Kaip rašoma knygoje Social Psychology, „gyvenime tarpusavio santykiai žymiai svarbesni už darbą, pajamas, socialinę aplinką ar net sveikatą“. Paprastai tariant, jei norime būti išties laimingi, turime mylėti ir būti mylimi. „Jeigu [...] neturėčiau meilės, būčiau niekas“ — teigė vienas Biblijos rašytojas (1 Korintiečiams 13:2).

Puoselėti meilę niekada nevėlu. Štai Vanesos tėvas buvo girtuoklis ir mušeika. Sulaukusi keturiolikos mergaitė pabėgo iš namų ir gyveno globos namuose, taip pat vienoje prieglaudoje, kur sąlygos buvo baisios. Būdama ten ji meldė Dievą pagalbos. Tada — galbūt tai buvo atsakas į jos maldas — Vanesa pateko į šeimą, kuri laikėsi Biblijos principo, jog „meilė kantri ir maloninga“ (1 Korintiečiams 13:4). Tokia aplinka, taip pat žinios, kurių sėmėsi savarankiškai studijuodama Bibliją, mergaitei padėjo atsigauti emociškai ir daryti pažangą moksle. „Mokykloje vietoj septynetų ir penketų pradėjau gauti dešimtukus ir devynetus“, — prisimena Vanesa.

Nors emociniai randai liko, dabar Vanesa laiminga; abu su vyru augina dvi dukreles.

BIBLIJOS PRINCIPAS. „Ant viso to užsivilkite meilę — ji yra tobulas vienybės saitas“ (Kolosiečiams 3:14).

Kam gyvenime nebūna problemų? Kaip sakoma Biblijoje, yra „laikas verkti“ ir „laikas gedėti“ (Mokytojo 3:4). Ištvermė padeda išgyventi sunkiu metu ir nenuleisti rankų. Štai dviejų moterų, Kerol ir Mildred, pavyzdys.

Kerol serga degeneracine stuburo liga, diabetu, miego apnėja ir geltonosios dėmės degeneracija, dėl kurios kairiąja akimi jau apako. Tačiau moteris pasakoja: „Stengiuosi nebūti nusiminusi per ilgai, nors kartais liūdesio valandėlių ir pasitaiko. Bet tada suimu save į rankas ir dėkoju Dievui už tai, ką dar pajėgiu daryti, ypač kitiems žmonėms.“

Mildred taip pat kamuoja daugybė negalių: artritas, krūties vėžys, diabetas. Bet, kaip ir Kerol, apie savo ligas ji stengiasi per daug negalvoti. „Mokausi mylėti žmones ir, kai jie suserga, juos guosti. Tai padeda ir man pačiai, — rašo Mildred. — Iš tiesų guosdama kitus, pamirštu savo bėdas.“

Nors abi moterys rūpinasi sveikata ir lankosi pas gydytojus, jos sutelkia dėmesį ne į ligas, o į tai, kaip geriau išnaudoti laiką, ir nepraranda teigiamo požiūrio. Todėl išlaiko vidinį džiaugsmą, kurio niekas negali atimti. Be to, šios moterys yra labai mylimos, nes jų pavyzdys įkvepia kiekvieną, kurį užklumpa gyvenimo vargai.

BIBLIJOS PRINCIPAS. „Laimingas žmogus, kuris atsilaiko mėginamas, nes, kai bus pripažintas vertu, gaus gyvenimo vainiką“ (Jokūbo 1:12).

Kai Biblijos išmintis pritaikoma, ji tampa „gyvybės medžiu ją suvokiantiems; laimingas, kas jos laikosi“ (Patarlių 3:13-18). Kodėl nepabandžius į Biblijos mokymus pasigilinti ir jums? Juk šios šventos knygos Autorius, beje, vadinamas „laiminguoju Dievu“, nori, kad ir jūs būtumėte laimingas (1 Timotiejui 1:11).