HILTONAS mėgo boksuotis. Būdamas vos septynerių kumščius paleisdavo į darbą tiek ringe, tiek gatvėje. Vyresnėse klasėse su tokiais pat kaip jis slankiodavo ieškodamas, ką prilupti. „Vagiliaudavau, lošdavau iš pinigų, žiūrėdavau pornografiją, užkabinėdavau moteris, iškeikdavau tėvus, — pasakoja Hiltonas. — Juos taip nuvyliau, kad mane laikė nebepataisomu. Baigęs mokyklą, išėjau gyventi atskirai.“

Kai po dvylikos metų sūnus grįžo namo, tėvai negalėjo patikėti savo akimis. Jis buvo ramus, susivaldantis, pagarbus. Kas Hiltoną paskatino taip neįtikėtinai pasikeisti? Ilgainiui jis ėmė rimtai mąstyti, kas jo laukia, jei nekeis savo gyvensenos. Be to, pradėjo gilintis į Bibliją, tikėdamasis, jog tai jam padės pasikeisti. „Taikiau, ką sužinojau iš Biblijos, — pasakoja vyras. — Šitaip atsikračiau senų įpročių ir, paklusdamas priesakui, užrašytam Efeziečiams 6:2, 3, ėmiau gerbti tėvus. Pirmą kartą gyvenime supratau, kas yra džiaugsmas, ir, užuot tėvus skaudinęs, dabar juos džiuginu.“

Hiltono atvejis aiškiai parodo, kokią galią Biblija turi keisti žmogaus gyvenimą (Hebrajams 4:12). Aptarkime vertybes, kurias puoselėti esame skatinami Biblijoje: sąžiningumą, savitvardą, ištikimybę, meilę ir tai, kaip jos praturtina mūsų gyvenimą.