KĄ SAKO ŽMONĖS?

Vienų manymu, gyvūnai tėra gyvūnai, ir su jais gali daryti, ką tik panorėjęs. Kitų, — kad su gyvūnais reikėtų elgtis beveik kaip su žmonėmis.

• Vienas žymus gyvūnų teisių gynėjas pareiškė, jog turėtume pripažinti gyvūnų „prigimtines teises. Jie neturėtų būti laikomi tik maisto šaltiniu ar ekonominiais ištekliais. [...] Liaukimės su gyvūnais elgęsi kaip su savo nuosavybe. Juk ir patys esame gyvūnai!“

• O štai milijardierė Leona Helmsli (Leona Helmsley) pagarsėjo ekscentrišku poelgiu savo šuniui palikdama 12 milijonų JAV dolerių ir pareikšdama valią, kad, šiam nugaišus, jo palaikai būtų palaidoti šalia jos.

Kaip, jūsų manymu, su gyvūnais reikėtų elgtis?

KĄ SAKO BIBLIJA?

Viso, kas gyva, Kūrėjas — Jehova — žmonėms prisakė: „Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“ (Pradžios 1:28). Taigi peršasi išvada, kad žmones Dievas laiko pranašesniais už gyvūnus.

Šią išvadą patvirtina mintis, užrašyta ankstesnėje Biblijos eilutėje: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“ (Pradžios 1:27).

Būdami sukurti pagal Dievo paveikslą, žmonės vieninteliai turi Jam būdingas savybes: išmintį, teisingumą, meilę. Be to, pasižymi įgimtu dorovės suvokimu ir noru tenkinti dvasinius poreikius. Gyvūnai tokių gebėjimų neturi, nes nėra sukurti pagal Dievo paveikslą. Jie — žemesnė gyvybės forma, todėl nebuvo numatyta, kad su jais būtų elgiamasi taip pat, kaip su žmonėmis.

Ar tai reiškia, jog žmonėms duota teisė gyvūnus skriausti? Ne!

• Įstatyme, kurį Dievas davė izraelitams, buvo reikalaujama, kad gyvūnams būtų leidžiama pailsėti, jie būtų šeriami, globojami, saugomi, nepatirtų žalos (Išėjimo 23:4, 5; Pakartoto Įstatymo 22:10; 25:4).

„Šešias dienas dirbsi savo darbus, bet septintą dieną turi ilsėtis, idant tavo jautis bei asilas turėtų poilsio“ (Išėjimo 23:12).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Vieni medžioja ar žvejoja pramogai, mat persekiojant ir pribaigiant gyvūną juos apima azartas. Kiti mielai pritartų rusų rašytojui Levui Tolstojui, kuris teigė, jog žudyti gyvūnus ir valgyti jų mėsą „tiesiog amoralu“.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Dievas leidžia medžioti ar skersti gyvūnus, kai šie kelia grėsmę žmogaus gyvybei, taip pat, kai reikia apsirūpinti drabužiais (Išėjimo 21:28; Morkaus 1:6). Be to, Biblijoje rašoma, kad gyvūnų mėsą galima vartoti maistui: „Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui“ (Pradžios 9:3). Net Jėzus padėjo savo mokiniams pasigauti žuvų, kurias vėliau šie valgė (Jono 21:4-13).

Vis dėlto šioje knygoje skaitome, jog Dievas nekenčia tų, kas mėgsta smurtą (Psalmyno 11:5). Taigi, suprantama, jis nenori, kad gyvulius žalotume ar žudytume vien savo malonumui ar kad patirtume jaudulį.

Iš Biblijos aiškiai matome, jog Dievas gyvūnų gyvybę labai vertina.

• Sukūrimo aprašyme skaitome: „Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera“ (Pradžios 1:25).

• Dar apie Jehovą sakoma: „Jis duoda pašaro gyvuliams“ (Psalmyno 147:9). Dievas sukūrė tokią ekosistemą, kur gyvūnai gali rasti pakankamai maisto ir prieglobstį.

• Izraelio karalius Dovydas maldoje kalbėjo: „Viešpatie, tu rūpiniesi žmogumi ir gyvuliu!“ (Psalmyno 36:7 [36:6, Brb]) Per pasaulinį tvaną, prieš sunaikindamas blogus žmones, Jehova išsaugojo aštuonis asmenis ir po kelis visų rūšių gyvūnus (Pradžios 6:19).

Be jokios abejonės, Jehova džiaugiasi savo sukurtais gyvūnais ir tikisi, kad žmonės su jais elgsis kaip dera.

„Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais“ (Patarlių 12:10).