BIBLIJOS POŽIŪRIS
Smurtas
Žmonijos istorija kupina smurto. Ar tokia padėtis tęsis amžinai?
Koks Dievo požiūris į smurtą?
KĄ SAKO ŽMONĖS?
Daugelis, tarp jų ir tikintys žmonės, mano, jog smurtas — pateisinama gynybinė reakcija. Be to, nemažai kas nemato nieko blogo, jei žiūrint filmą pasitaiko žiaurių scenų.
KĄ SAKO BIBLIJA?
Netoli Mosulo, Irako šiaurėje, išlikę kadaise buvusio didelio miesto, senovės Asirijos imperijos sostinės — Ninevės, griuvėsiai. Miestui tebesant kultūriniu ir komerciniu centru, Biblijoje buvo išpranašauta, kad Dievas „pavers Ninevę dykyne“ (Sofonijo 2:13). Jis pareiškė: „Paversiu tave siaubo reginiu.“ Kodėl? Todėl, kad ten buvo pralieta daug kraujo (Nahumo 1:1; 3:1, 6). Taigi „Viešpats bjaurisi žudikais“ (Psalmyno 5:7 [5:6, Brb]). Kaip liudija Ninevės griuvėsiai, Dievas įvykdė savo nuosprendį.
Pradžią smurtui davė didžiausias Dievo ir žmonių priešas — Šėtonas, kurį Jėzus Kristus pavadino žmogžudžiu (Jono 8:44). Kadangi „visas pasaulis yra piktojo valdžioje“, jo savybes atspindi visuomenėje paplitęs tolerantiškas požiūris į smurtą, įskaitant ir tą, kurį matome TV ekranuose (1 Jono 5:19). Kad būtume Dievui priimtini, turime ugdytis meilę tam, kas jam patinka, ir neapykantą smurtui. * Ar tai įmanoma?
„Kas mėgsta smurtą, to [Dievas] nekenčia“ (Psalmyno 11:5).
Ar smurtautojas gali pasikeisti?
KĄ SAKO ŽMONĖS?
Smurtas paprasčiausiai atspindi žmogaus prigimtį, kuri nesikeičia.
KĄ SAKO BIBLIJA?
„Visa tai nusimeskite: rūstybę, pyktį, nelabumą, užgauliojimus, pašalinkite nešvankias kalbas [...] Nusivilkite senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkite naująjį“ (Kolosiečiams 3:8-10). Gal Dievas iš mūsų reikalauja pernelyg daug? Tikrai ne. Žmonės gali pasikeisti. * Kaip?
Pirma, reikia gerai pažinti Dievą (Kolosiečiams 3:10). Kai nuolankios širdies žmogus sužino, koks patrauklus asmuo Kūrėjas yra ir kokios jo normos, pamilsta Dievą ir nori jam tarnauti (1 Jono 5:3).
Antra, rinktis tinkamas draugijas. „Nesibičiuliauk su piktu žmogumi ir nebendrauk su karštakošiu, kad kartais neišmoktum jų elgesio ir neįpultum į spąstus“ (Patarlių 22:24, 25).
Trečia, turėti įžvalgos. Įžvelkite tikrąją smurto prigimtį. Juk tai — yda, atskleidžianti, kad žmogui trūksta savitvardos. Ir priešingai, taikus žmogus pasižymi vidine tvirtybe. „Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu“, — rašoma Patarlių 16:32.
„Siekite taikos su visais“ (Hebrajams 12:14).
Ar smurtas kada liausis?
KĄ SAKO ŽMONĖS?
Smurto visada buvo ir bus.
KĄ SAKO BIBLIJA?
„Dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio [...]. Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu“ (Psalmyno 37:10, 11, Brb). Kad išgelbėtų nuolankiuosius ir taikiuosius, Dievas su mėgstančiais smurtą pasielgs taip, kaip senovėje su Ninevės gyventojais. Tuomet smurtas bus išrautas amžiams! (Psalmyno 72:7)
Todėl dabar yra metas, ugdantis taikingą dvasią, siekti Dievo palankumo. 2 Petro 3:9 skaitome: „Jehova [...] yra jums kantrus, — jis nenori, kad kuris nors pražūtų, bet kad visi turėtų galimybę atgailauti.“
„Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius“ (Izaijo 2:4).
^ pstr. 7 Dievas leido senovės Izraeliui kariauti, kad apgintų savo žemes (2 Metraščių 20:15, 17). Tačiau padėtis pasikeitė, kai jis nutraukė sandorą su Izraeliu ir įkūrė krikščionių bendruomenę, kuri neturi sienų.
^ pstr. 11 Apie žmones, kuriems tai pavyko, skaitykite žurnalo Sargybos bokštas rubrikoje „Biblija pakeitė jų gyvenimą“.