Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 4

GIESMĖ NR. 18 Dėkojame už išpirką

Apie ką mums liudija išpirka

Apie ką mums liudija išpirka

„Savo meilę Dievas mums parodė atsiųsdamas į pasaulį savo viengimį Sūnų“ (1 JN 4:9).

TRUMPAI

Ką išpirka pasako apie Jehovą ir Jėzų Kristų.

1. Kodėl kasmet dalyvaujame Jėzaus Kristaus mirties minėjime?

 IŠPIRKA yra neįkainojama Jehovos dovana (2 Kor 9:15). Jėzus atidavė savo gyvybę, kad tu galėtum tapti jo Tėvo draugu ir įgytum amžino gyvenimo viltį. Kokie dėkingi turime būti Jehovai, kad mus taip myli ir išpirko iš nuodėmių! (Rom 5:8) Kad niekada nepamirštume, kokia didžiulė kaina už mus buvo sumokėta, Jėzus prisakė jo pasiaukojamą mirtį kasmet paminėti (Lk 22:​19, 20).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

2 Šiais metais Minėjimas bus surengtas balandžio 12 dieną, šeštadienį. Aišku, visi ketinam dalyvauti. Minėjimo laikotarpis geras metas pamąstyti, ką dėl mūsų padarė Jehova ir jo Sūnus. Šiame straipsnyje aptarsime, ką išpirka apie juos abu pasako. Kitame pakalbėsime, ką gera išpirka mums duoda ir kaip galime parodyti, kad esame už ją dėkingi.

KĄ IŠPIRKA PASAKO APIE JEHOVĄ

3. Kaip galėjo vienas žmogus savo mirtimi išpirkti milijonus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

3 Išpirka liudija apie Jehovos teisingumą (Įst 32:4). Kodėl taip teigiame? Turėk omenyje, kad Adomui nusidėjus visi paveldėjome iš jo netobulumą ir mirtį (Rom 5:12). Jehova siuntė į žemę savo tobulą Sūnų, kad mus iš nuodėmės išpirktų. Tačiau kaip vieno žmogaus auka galėjo išpirkti milijonus? Apaštalas Paulius paaiškino: „Kaip dėl vieno žmogaus neklusnumo daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir dėl vieno klusnumo daugelis taps teisūs“ (Rom 5:19; 1 Tim 2:6). Kitaip tariant, į vergystę nuodėmei ir mirčiai mus įstūmė vieno žmogaus neklusnumas. Tad mums išvaduoti irgi pakako vieno tobulo žmogaus aukos.

Per vieną žmogų tapome nuodėmės ir mirties vergai, per vieną esame ir išvaduoti. (Žiūrėk 3 pastraipą.)


4. Kodėl Jehova negalėjo Adomo nuodėmės nepaisyti?

4 Bet ar Jėzui būtinai reikėjo mirti? Gal Jehova bent jau klusniems Adomo palikuoniams galėjo leisti gyventi amžinai? Netobulo žmogaus protu vertinant tai atrodytų labai maloninga ir supratinga. Bet kaip tada būtų su teisingumu? Jehova visada elgiasi teisingai, tad negalėjo į Adomo nusikaltimą žiūrėti pro pirštus.

5. Kodėl neabejojame, kad Jehova visada elgiasi teisingai?

5 Kas būtų nutikę, jeigu Jehova teisingumo principus būtų ignoravęs ir be jokios išpirkos leidęs Adomo netobuliems palikuoniams gyventi amžinai? Be abejo, daugelis būtų ėmę svarstyti, ar Dievas nepamins teisingumo ir kitose srityse. Pavyzdžiui, ar tesės visus savo duotus pažadus. Bet Jehova nesuteikė jokio pagrindo tokioms abejonėms. Jis net ryžosi paaukoti savo brangiausią Sūnų ir taip parodė, kad visada laikosi teisingumo normų.

6. Ką išpirka liudija apie Jehovos meilę? (1 Jono 4:​9, 10)

6 Išpirka yra ne vien Jehovos teisingumo, bet ir jo didžios meilės įrodymas (Jn 3:16; perskaityk 1 Jono 4:​9, 10). Ji liudija, kad Jehova nori mus ne tik apdovanoti amžinu gyvenimu, bet ir priimti į savo šeimą. Juk Adomas, kai nusidėjo, buvo išvarytas iš Dievo tarnų šeimos. Todėl ir mes nuo gimimo jai nepriklausome. Bet dėl išpirkos Jehova atleis nuodėmes ir galiausiai į savo šeimą priims visus, kas juo tiki ir yra klusnūs. Jau dabar džiaugiamės šiltais santykiais su juo ir artima bendryste su tikėjimo broliais ir sesėmis. Išties matome, kaip Jehova mus myli (Rom 5:​10, 11).

7. Ką apie Jehovos meilę mums liudija tai, kad jis nenutraukė Sūnaus kančių?

7 Jehovos meilės stiprumą pabrėžia ir tai, kiek jis buvo pasirengęs dėl mūsų iškęsti. Šėtonas tvirtina, kad joks žmogus mėginimų prispaustas neliks Dievui ištikimas. Kad tai paneigtų, nesutrukdė priešininkams kankinti ir nužudyti jo Sūnų (Job 2:​1–5; 1 Pt 2:21). Jis matė, kaip religiniai vadovai iš Jėzaus šaipėsi, kaip romėnų kareiviai jį plakė rimbais, prikalė prie stulpo ir paliko merdėti baisiose kančiose (Mt 27:​28–31, 39). Jehova galėjo bet kuriuo momentu tą agoniją nutraukti, pavyzdžiui, kai anie priešininkai ėmė iš Jėzaus tyčiotis: „Tegul Dievas dabar jį išgelbsti [...], jeigu jis Dievui brangus“ (Mt 27:​42, 43). Tačiau jeigu būtų taip padaręs, išpirka nebūtų sumokėta ir mes neturėtume jokios vilties. Tad Jehova nenutraukė Sūnaus išbandymų iki pat paskutinio jo atodūsio.

8. Ką Jehova jautė matydamas Sūnaus kančią? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

8 Nemanykime, kad visagaliam Dievui jo tarno kančia nekelia jokių jausmų. Esame jo kūrinys ir atvaizdas ir gebame jausti, vadinasi, ir mūsų Kūrėjas yra jautrus. Biblijoje rašoma, kad Jehovą neklusnūs žmonės liūdino ir skaudino (Ps 78:​40, 41). Taip pat pagalvok apie Abraomą ir Izaoką. Abraomui buvo liepta paaukoti savo vienintelį sūnų (Pr 22:​9–12; Hbr 11:​17–19). Sunku įsivaizduoti, ką jis širdyje išgyveno keldamas peilį ir ruošdamasis aukoti sūnų. Tad kokį skausmą Jehova kentė matydamas, kaip žiauriai bedieviai kankina Jėzų! (Svetainėje jw.org žiūrėk videoepizodą Sekime jų tikėjimu. Abraomas (2 dalis).)

Jehovai gėlė širdį matant Sūnaus kančią. (Žiūrėk 8 pastraipą.)


9. Ką iš Romiečiams 8:​32, 38, 39 supranti apie Jehovos meilę tau ir kitiems?

9 Išpirka liudija, kad Jehova mus myli taip, kaip niekas kitas, labiau net už artimiausią šeimos narį ar geriausią draugą. (Perskaityk Romiečiams 8:​32, 38, 39.) Jis myli mus net stipriau nei mes patys save. Tu nori gyventi amžinai? Jehova to nori dar labiau. Nori, kad būtų atleistos tavo nuodėmės? Jehova dar labiau. Tik turime dėkingai priimti jo maloningą dovaną, tikėti ir būti klusnūs. Išpirka išties leidžia suprasti, kaip stipriai Dievas mus myli. O naujajame pasaulyje jo meilę pažinsime dar geriau (Mok 3:11).

KĄ IŠPIRKA PASAKO APIE JĖZŲ

10. a) Dėl ko Jėzui buvo ypač skaudu? b) Kaip Jėzus apgynė Jehovos vardo garbę? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Jėzaus ištikimybė teikia garbę Jehovos vardui“.)

10 Jėzui labai rūpi jo Tėvo reputacija (Jn 14:31). Jam buvo labai skaudu, kad apkaltintas piktžodžiavimu ir maištavimu gali užtraukti negarbę Jehovos vardui. Todėl meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė“ (Mt 26:39). Jis liko ištikimas Jehovai iki pat mirties ir taip jo vardo garbę apgynė.

11. Kaip Jėzus rodė žmonėms meilę? (Jono 13:1)

11 Išpirka taip pat liudija, kad Jėzui labai rūpi žmonės, ypač jo sekėjai (Pat 8:31; perskaityk Jono 13:1). Jis žinojo, kad žemėje patirs didelių išbandymų ir kankinamą mirtį. Bet savo misiją vykdė ne vien iš pareigos. Visą širdį įdėjo į skelbimo darbą, mokymą, pagalbą kitiems. Tai darė ir mirties dieną: nuplovė apaštalams kojas, guodė juos ir toliau ugdė (Jn 13:​12–15). Net kentėdamas ant kančių stulpo šalia prikaltam nusikaltėliui suteikė amžino gyvenimo viltį ir pasirūpino savo motinos globa (Lk 23:​42, 43; Jn 19:​26, 27). Apie Jėzaus meilę žmonėms liudija ne vien pasiaukojama mirtis, bet ir visas gyvenimas.

12. Kaip Jėzus iki šiol dėl mūsų aukojasi?

12 Jėzus Kristus pasiaukojo ne vien tada, kai „mirė, kad visiems laikams pašalintų nuodėmę“ (Rom 6:10). Jis ir šiandien dėl mūsų daro labai daug, skiria daug laiko ir pastangų padėti mums visokeriopai pasinaudoti išpirkos galia. Jis yra mūsų Karalius, vyriausiasis Kunigas ir bendruomenės Galva (1 Kor 15:25; Ef 5:23; Hbr 2:17). Taip pat rūpinasi, kad į bendruomenę būtų suburti pateptieji ir milžiniška minia kitų krikščionių. Šis darbas bus iki galo atliktas dar prieš baigiantis didžiajam suspaudimui a (Mt 25:32; Mk 13:27). Jėzus taip pat žiūri, kad jo ištikimi tarnai paskutinėmis senojo pasaulio dienomis būtų maitinami sveiku dvasiniu maistu (Mt 24:45). Ir ateityje, per visą savo valdymo Tūkstantmetį, jis toliau rūpinsis mūsų gerove. Jehova išties atidavė savo Sūnų mums.

NENUSTOK MOKYTIS

13. Kaip apmąstymai padeda geriau pažinti Dievo ir Kristaus meilę?

13 Kad vis geriau pažintum Jehovos ir Jėzaus meilę, toliau apie ją mąstyk. Galbūt šių metų Minėjimo laikotarpiu galėtum atidžiai perskaityti kurią nors vieną ar kelias evangelijas? Nesistenk vienu prisėdimu aprėpti per daug. Skaityk neskubėdamas, vis pagalvodamas, už ką dar Jehova ir Jėzus nusipelno mūsų meilės. Ir būtinai dalykis tomis mintimis su kitais.

14. Remiantis Psalmyno 119:97 ir išnaša, kaip galime dar geriau suprasti išpirkos vertę ir kitus Biblijos mokymus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

14 Jeigu tiesos keliu eini jau daugelį metų, galbūt atrodo, kad apie Dievo teisingumą, meilę ir išpirką viską žinai ir nieko nauja neberasi. Bet iš tikro nuodugniai išsemti šių ir daugelio kitų temų neįmanoma. Tad ką vertėtų daryti? Pasinaudok mūsų leidiniuose publikuota informacija, tai tikras žinių lobynas. Jei kurią nors Biblijos eilutę suprasti sunku, patyrinėk. Tada dienos metu vis permąstyk, ką išsiaiškinai ir ką tai pasako apie Jehovą, jo Sūnų ir jųdviejų meilę tau. (Perskaityk Psalmyno 119:97 ir išnašą.)

Net jei tiesos keliu einame jau daugelį metų, toliau ugdykimės dėkingumą už išpirką. (Žiūrėk 14 pastraipą.)


15. Kodėl turime nepaliauti ieškoti tiesos grynuolių?

15 Jei prisėdęs paskaityti ar patyrinėti ne kaskart randi ką nors nauja, nenusimink. Juk ir tauriųjų metalų paieškos ne kasdien būna sėkmingos. Aukso ieškotojai kantriai darbuojasi diena iš dienos, tikėdamiesi rasti bent mažytį aukso grynuolį. Jie rankų nenuleidžia, nes auksą labai brangina. O kokie vertingi Biblijos tiesos grynuoliai! (Ps 119:127; Pat 8:10) Tad būk kantrus ir laikykis pasirinkto Biblijos skaitymo tvarkaraščio (Ps 1:2).

16. Kaip galime sekti Jehova ir Jėzumi?

16 Įgytomis žiniomis stenkis vadovautis gyvenime. Pavyzdžiui, iš Jehovos mokykis su visais elgtis nešališkai. Skaitydamas, kaip Jėzus rodė meilę savo Tėvui ir kitiems, tu taip pat būk pasirengęs dėl Jehovos vardo kentėti ir negailėk jėgų pagelbėti bendratikiams. Ir sekdamas Jėzaus pėdomis liudyk tiesą visiems žmonėms, kad ir jie žinotų, kokią brangią dovaną Jehova jiems siūlo.

17. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

17 Kuo geriau suvoksime išpirkos vertę, tuo labiau pamilsime Jehovą ir jo Sūnų. Tada ir jie mus dar stipriau mylės (Jn 14:21; Jok 4:8). Tad ir toliau semkimės Jehovos teikiamų žinių apie išpirką. Kitame straipsnyje pakalbėsime, kiek gera išpirka mums duoda ir kaip galime atsidėkoti Jehovai už jo meilę.

GIESMĖ NR. 107 Dievo kelias – meilės kelias

a Apaštalas Paulius Efeziečiams 1:10 rašė, kad Jehovos valia yra suburti „tai, kas danguje ir žemėje“. Jėzus irgi minėjo jo išrinktųjų surinkimą (Mato 24:31; Morkaus 13:27). Tačiau jie kalbėjo ne apie tą patį. Paulius turėjo omenyje metą, kai Jehova pasirinks savo dvasinius sūnus ir pateps juos šventąja dvasia. O Jėzus apie žemėje gyvenančių pateptųjų krikščionių surinkimą kalbėjo ta prasme, kad jie didžiojo suspaudimo metu bus paimti į dangų.