1. Ko daugelis šiandien siekia?

 PASTEBĖJAI, kokie garbėtroškos daugelis šiandien pasidarė? Kai kurie per socialinius tinklus visaip stengiasi patraukti dėmesį, puikuojasi savo pasiekimais. O Dievo garbė mažai kam berūpi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia atiduoti Jehovai šlovę ir iš kokių motyvų tai darome. Taip pat pažiūrėsime, kodėl jis tokios šlovės nusipelno ir kaip netolimoje ateityje pats išaukštins savo vardą.

KĄ REIŠKIA ATIDUOTI JEHOVAI ŠLOVĘ

2. Kaip Jehova apreiškė savo šlovę prie Sinajaus kalno? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

² Kas Biblijoje nusakoma žodžiu „šlovė“? Tai, kas kelia susižavėjimą ir daro didelį įspūdį. Jehova įstabiai apreiškė savo šlovę netrukus po to, kai Izraelio tauta buvo išvaduota iš vergijos Egipte. Įsivaizduok: milijonai izraelitų susibūrę prie Sinajaus kalno ruošiasi susitikti su savo Dievu. Kalno viršūnę apgaubia tirštas debesis ir staiga žemė žmonėms po kojomis ima stipriai drebėti, tikriausiai išsiveržus ugnikalniui. Blyksi žaibai, dunda griausmai ir pasigirsta kurtinantis rago gaudesys (Iš 19:​16–18; 24:17; Ps 68:8). Koks šiurpas turėjo pagauti tautą, kai Jehova šitaip galingai visų akyse apreiškė savo šlovę!

3. Kaip galime teikti Jehovai šlovę?

 ³ Taigi Jehova tikrai geba parodyti savo šlovę. O kaip mes galime teikti jam šlovę? Savo darbais. Jehovą aukštiname, pavyzdžiui, kalbėdami kitiems žmonėms apie jo beribę galią ir patrauklias savybes. Taip pat jį giriame dėkodami, kad padeda nuveikti daug gerų darbų (Iz 26:12). Prisiminkime, kaip nuoširdžiai Dovydas aukštino savo Dievą. Vienoje maldoje visos tautos vardu kalbėjo: „Tavo, Jehova, yra didybė, galybė ir grožis, spindesys ir prakilnumas, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje.“ Po tos maldos „visa bendruomenė šlovino Jehovą“ (1 Met 29:​11, 20).

4. Kaip Jehovą aukštino Jėzus?

⁴ Dangiškojo Tėvo garbė taip pat rūpėjo Jėzui. Jis visad pabrėždavo, kad jo padaryti stebuklai – Jehovos nuopelnas (Mk 5:​18–20). Garbę Dievui teikė ne vien jo žodžiai, bet ir elgesys su kitais žmonėmis. Prisimink epizodą, kai Jėzus mokė susirinkusius sinagogoje. Ten buvo moteris, kurią jau 18 metų vargino demonas. Vargšė buvo taip sulinkusi, kad negalėjo nė kiek atsitiesti. Ją pamatęs, Jėzus pajautė gailestį. Jis priėjo ir švelniai pasakė: „Moterie, tu išvaduota iš savo negalės.“ Tada uždėjo ant jos rankas, ši atsitiesė ir už pagydymą iškart „ėmė šlovinti Dievą“ (Lk 13:​10–13). Mes, kaip ir ta moteris, turime daug paskatų aukštinti savo dangiškąjį Tėvą.

KAS MUS SKATINA ŠLOVINTI JEHOVĄ?

5. Kodėl Jehova nusipelno mūsų pagarbos?

⁵ Jehovai jaučiame didžiulę pagarbą. Jis mūsų pagarbos tikrai nusipelno. Jis yra visagalis (Ps 96:​4–7). Kūrinijoje apreiškė savo neribotą išmintį, dovanojo mums gyvybę ir ją nuolatos palaiko (Apr 4:11). Taip pat Jehova yra ištikimas (Apr 15:4). Jis sėkmingai įgyvendina visus savo užmojus ir ištesi visus pažadus (Joz 23:14). Užtat pranašas Jeremijas nuolankiai pripažino: „Nėra kito tokio kaip tu, Jehova. [...] Jokioje tautoje ar karalystėje nėra žmogaus, kuris išmintimi galėtų tau prilygti“ (Jer 10:​6, 7). Mūsų dangiškasis Tėvas, be jokios abejonės, nusipelno pagarbos. Ne tik pagarbos, bet ir meilės.

6. Kodėl Jehovą mylime?

⁶ Jehovą labai mylime. Kiek daug priežasčių turime Dievą mylėti! Jis gailestingas (Ps 103:13; Iz 49:15). Taip pat atjautus – kai kenčiame, jam irgi skaudu (Zch 2:8). Jis patraukia mus prie savęs, priima į draugus (Ps 25:14; Apd 17:27). Ir jis nuolankus, „lenkiasi į dangų ir į žemę pažiūrėti, iš dulkių pakelia varguolį“ (Ps 113:​6, 7). Argi už visa tai nenusipelno šlovinimo? (Ps 86:12)

7. Kokią ypatingą galimybę visi turime?

⁷ Trokštame, kad ir kiti Jehovą pažintų. Daugelis apie Dievą mažai ką žino, nes Šėtonas apakino jiems protus savo pasibaisėtinais melais (2 Kor  4:4). Piktasis įteigė žmonėms, esą Dievas kerštingas, abejingas mūsų vargams ir sukelia pasauliui daug kančių. O mes žinome, koks Jehova iš tikrųjų. Taigi galime kitiems pasakyti tiesą apie Dievą ir taip jį aukštinti (Iz 43:10). Tai daryti skatina ir 96 psalmė. Aptarkime kelias jos eilutes ir pamąstykime, kaip galime atiduoti Dievui pelnytą šlovę.

KAIP GALIME ATIDUOTI JEHOVAI PELNYTĄ ŠLOVĘ

8. Kaip galime šlovinti Jehovą savo žodžiais? (Psalmyno 96:​1–3)

⁸ Perskaityk Psalmyno 96:​1–3. Jehovą šloviname apie jį kalbėdami. Šiose eilutėse esame raginami: „Giedokite Jehovai“, „šlovinkit jo vardą“, „gerą žinią skelbkite, kad gelbsti jis“, „apsakykite tautoms jo šlovę“. Garsindami tokius dalykus aukštiname savo dangiškąjį Tėvą. Dievobaimingi izraelitai ir pirmojo amžiaus krikščionys drąsiai visiems pasakojo apie Jehovos geradarystes ir gynė jo vardą (Dan 3:​16–18; Apd 4:29). Sekime jų pavyzdžiu.

9, 10. Ko pasimokai iš Anželenos? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Kai ko galime pasimokyti iš sesės Anželenos, a gyvenančios Jungtinėse Valstijose. Ji nebijojo apginti Dievo reputaciją savo naujoje darbovietėje. Sesę pakvietė į susirinkimą, kuriame naujokai galėjo kolegoms šį tą apie save papasakoti. Anželena nusprendė parodyti keletą nuotraukų ir papasakoti, ką gera patiria tarnaudama Jehovai. Pirma jos kalbėjo kitas bendradarbis. Jis paminėjo užaugęs Jehovos liudytojų šeimoje, bet tada mūsų įsitikinimus ėmė menkinti. Anželena prisimena: „Širdis smarkiai plakė. Tačiau pamaniau: „Negaliu leisti jam meluoti apie Jehovą. Turiu jį apginti.“

¹⁰ Kai tas bendradarbis baigė, Anželena tyliai pasimeldė ir maloniai prakalbo: „Mano praeitis panaši kaip  jūsų. Aš irgi užaugau Jehovos liudytojų šeimoje ir iki šiol esu Jehovos liudytoja.“ Ore tvyrojo didelė įtampa. Tačiau mūsų sesė neišsimušė iš pusiausvyros. Ji rodė nuotraukas iš mūsų renginių ir pagarbiai aiškino savo įsitikinimus (1 Pt 3:15). Ką tai davė? Klausydamasis jos žodžių anas vyras apsiramino. Jis netgi papasakojo, ką gera jaunystėje patyrė Jehovos liudytojų bendruomenėje. Anželena sako: „Jehova vertas, kad gintume jo vardą. Tai daryti mums didelė garbė.“ Tad nebijok savo žodžiais aukštinti Dievą, jei kas nors ima kalbėti apie jį netiesą.

11. Ką Dievo tarnai visuomet daro, kaip raginama Psalmyno 96:8?

¹¹ Perskaityk Psalmyno 96:8. Jehovą pagerbiame materialinėmis aukomis. Dievo garbintojai visais laikais tai darė (Pat 3:9). Pavyzdžiui, izraelitai savo lėšomis prisidėjo prie šventyklos statybos ir išlaikymo (2 Kar 12:​4, 5; 1 Met 29:​3–9). Jėzaus sekėjai rūpinosi jo ir apaštalų poreikiais, juos „rėmė savo turtu“ (Lk 8:​1–3). Pirmojo amžiaus krikščionys šelpė bado prispaustus tikėjimo brolius ir seseris (Apd 11:​27–29). Taip ir šiandien mūsų dosnumas teikia garbę Jehovai.

12. Kas rodo, kad mūsų aukos teikia garbę Jehovai? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² Štai nutikimas, liudijantis, kad mūsų dosnios aukos teikia garbę Jehovai. Vienoje 2020 metų ataskaitoje kalbama apie Zimbabvę alinusios sausros padarinius. Milijonai žmonių atsidūrė prie bado slenksčio, tarp jų ir sesė Priska. Nepaisydama sunkios padėties ji, kaip ir buvo pratusi, trečiadieniais ir penktadieniais skelbė gerąją naujieną. Tai tęsė net prasidėjus žemės arimo darbams. Kaimynai dėl to ėmė jai kalbėti: „Tu gi neturėsi ko valgyti.“ Tačiau Priska ramiai atsakydavo: „Jehova savo tarnų niekada neapleidžia.“ Visai netrukus ji gavo atsargų iš mūsų organizacijos.  Tokia humanitarinė pagalba teikiama iš mūsų visų suaukotų lėšų. Priskos kaimynai labai nustebo ir pasakė: „Dievas tavęs nepaliko, tad ir mes norėtume apie jį daugiau sužinoti.“ Septyni iš jų pradėjo lankyti bendruomenės sueigas.

13. Kaip dar turime aukštinti Jehovą? (Psalmyno 96:9)

¹³ Perskaityk Psalmyno 96:9. Jehovą aukštiname doru elgesiu. Jehovos šventykloje tarnaujantiems kunigams reikėjo laikytis fizinės švaros (Iš 40:​30–32). Dar svarbiau – tyrai elgtis (Ps 24:​3, 4; 1 Pt 1:​15, 16). Privalome nusivilkti „senojo žmogaus“ drabužį, tai yra atsisakyti visų netyrų minčių ir poelgių. Kiekvienam iš mūsų reikia tapti tokia asmenybe, kurios mąstysena ir gyvensena dera su nuostabiomis Jehovos savybėmis (Kol 3:​9, 10). Dievas net labai nuklydusiems nuo jo doros normų gali padėti pasikeisti ir apsivilkti gražų naujo žmogaus rūbą.

14. Ko tu pasimokai iš Džeko istorijos? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Pagalvok, kokį poveikį tiesa padarė Džekui. Šį be galo aršų, pavojingą vyrą kiti net demonu praminė. Dėl sunkių nusikaltimų jis gavo mirties nuosprendį. Tačiau sėdėdamas mirtininkų kameroje priėmė kalėjimą lankančio brolio pasiūlymą studijuoti Bibliją. Pamažu Džekas atsikratė senosios asmenybės ydų ir krikštijosi. Šis vyras taip pasikeitė, kad nuosprendžio vykdymo dieną kai kurie kalėjimo sargybiniai su juo atsisveikindami negalėjo sulaikyti ašarų. Vienas seržantas pasakė: „Mūsų kalėjime nėra buvę baisesnio už Džeką. Bet dabar jis doriausias iš visų.“ Savaitę po nuosprendžio įvykdymo atvykę į kalėjimą vesti savaitinės sueigos broliai pamatė kalinį, dalyvaujantį pirmą kartą. Džeko pasikeitimo paveiktas jis atėjo teirautis, ką turėtų daryti norėdamas tapti Jehovos tarnu. Argi ne akivaizdus įrodymas,  kad mūsų doras elgesys teikia garbę dangiškajam Tėvui? (1 Pt 2:12)

JEHOVA NETRUKUS PAŠLOVINS SAVO VARDĄ

15. Kaip Jehova visų akyse pašlovins savo vardą? (Psalmyno 96:​10–13)

¹⁵ Perskaityk Psalmyno 96:​10–13. Paskutinėse 96 psalmės eilutėse apie Dievą kalbama kaip apie teisingą Teisėją ir Karalių. Kaip jis ateityje pašlovins savo vardą? Vykdydamas teisminius nuosprendžius. Jehova jau netrukus siųs pražūtį Didžiajai Babelei, juodinančiai jo šventą vardą (Apr 17:​5, 16; 19:​1, 2). Kai kurie tai išvydę gal net prisidės prie jo tarnų. Paskui per Armagedoną Dievas pašalins ir Šėtono valdomą sistemą su visais savo priešininkais, niekinančiais jo vardą. Per tą karą jis apsaugos žmones, kurie jį myli, klusniai laikosi jo priesakų ir visa širdimi jį šlovina (Mk 8:38; 2 Tes 1:​6–10). Galiausiai, Jėzaus valdymo Tūkstantmečio pabaigoje, po paskutinio išbandymo, visa kūrinija žemėje pripažins jo vardo šventumą (Apr 20:​7–10). „Kaip jūra pilna vandenų, taip žemė [tuo metu] bus pilna žmonių, pažįstančių šlovingąjį Jehovą“ (Hab 2:14).

16. Ką tu esi nusiteikęs ir toliau daryti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Kaip bus gera, kai visa kūrinija teiks Jehovos vardui prideramą garbę! Kol ta diena ateis, nepaliaukime aukštinti savo Dievą. Kaip tai svarbu, pabrėžia ir žodžiai iš Psalmyno 96:​8, kuriuos Vadovaujančioji taryba parinko 2025 metų citata: „Atiduokite Jehovai šlovę, priderančią jo vardui“.