Kurį laiką Hitošį kankino nerimastingos mintys, ar pavyks įsidarbinti. Pavyzdžiui, vieno pokalbio dėl darbo metu jis paminėjo, kad atsisakytų daryti tai, kas nesąžininga. Bet išgirdo atsakymą: „Jūsų požiūris labai keistas!“ Hitošio šeima ir draugai skatino jį nepasiduoti, būti tvirtai apsisprendusiam likti sąžiningam, tačiau jis pats ėmė dvejoti. „Svarsčiau, ar verta atvirai pasisakyti, kokių principų laikausi“, – sako Hitošis.

Liūdna Hitošio patirtis rodo, jog sąžiningumą vertina ne visi. Tiesą sakant, kai kam, ypač verslo pasaulyje, sąžiningumas yra tarsi kliūtis. „Visur aplink nedori žmonės, – sako dirbanti moteris iš Pietų Afrikos, – ir kartais spaudimas elgtis taip, kaip jie, labai didelis.“

Šiandien itin paplitusi nesąžiningumo forma – melas. Prieš keletą metų Masačusetso universiteto Amherste psichologas Robertas Feldmanas atliko tyrimą, kuris parodė, kad 60 procentų suaugusiųjų pokalbio metu pameluoja bent kartą per dešimt minučių. „Rezultatai tikrai nustebino, – sako Feldmanas, – nesitikėjome, kad melas taip įsikerojęs kasdieniame gyvenime.“ Argi ne keista, kad dauguma žmonių įpratę meluoti, nors nė vienas jų nenori, kad kas nors meluotų jiems?

Kodėl šiais laikais daug kas meluoja, vagia ar kitaip elgiasi nesąžiningai? Kokį poveikį nesąžiningumas daro visuomenei? Ir dar svarbiau: kaip turime saugotis, kad patys nepalinktume į nedorumą?