Kai kurias dovanas branginame dėl to, kad gavome iš autoritetingo, labai gerbiamo asmens. Kitos, nors pinigine prasme nėra itin vertingos, mums brangios, nes jas padovanojo artimas žmogus arba geras draugas. Kaip tik tokia buvo Raselo dovana Džordanui, kaip minėjome pirmame straipsnyje. O kodėl išpirką galima laikyti brangintina dovana?

Pirma, Biblijoje sakoma, kad „Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad per jį gautume gyvenimą“ (1 Jono 4:9). Dėl to ši dovana išties vertinga, juk didesnio autoriteto už Dievą nėra. Apie jį vienas hebrajų psalmininkas giedojo: „Tu, kurio vienintelio vardas Jehova, esi aukščiausiasis visai žemei“ (Psalmyno 83:18, Karaliaus Jokūbo versija). Aišku, džiugu gauti dovaną iš tokio didžio asmens.

Antra, Dievas yra „mūsų Tėvas“ (Izaijo 63:16). Iš jo gavome gyvybę. Be to, jis rūpinasi mumis kaip mylintys tėvai savo vaikais. Senovėje kreipdamasis į savo tautą, vadinamą Efraimu, Dievas klausė: „Argi Efraimas ne mano mielas sūnus, argi jis ne mano mylimas vaikas? [...] Mano širdis ilgisi jo ir Aš tikrai jo pasigailėsiu“ (Jeremijo 31:20, Brb). Panašiai ir šiandien Dievui rūpi jo garbintojai. Jis – ne tik visagalis Kūrėjas, bet ir mūsų Tėvas bei ištikimas draugas. Todėl bet kokia iš jo gauta dovana ypač brangi.

Kai kurios dovanos mums brangios, nes duoti jas paskatino ne pareigos jausmas, o nuoširdi meilė. Nesavanaudiškas žmogus duodamas dovaną nesitiki, kad už gerumą jam bus atsilyginta.

Dievas atidavė savo Sūnų iš meilės mums. Biblijoje sakoma: „Mumyse Dievo meilė buvo parodyta tuo, kad Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų.“ Kam jis tai padarė? „Kad per jį gautume gyvenimą“ (1 Jono 4:9). Ar Dievas privalėjo taip pasielgti? Visai ne! Kristaus Jėzaus sumokėta išpirka yra iš Dievo malonės (Romiečiams 3:24).

Kodėl galima sakyti, kad Dievo dovana – malonės išraiška? Biblijoje paaiškinta: „Dievas kviečia mus į savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus tada, kai dar buvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8). Nesavanaudiška meilė paskatino Dievą pasirūpinti silpnais, bejėgiais, nuodėmingais žmonėmis. Tos dovanos nenusipelnėme ir niekada negalėsime už ją atsilyginti. Niekas nėra parodęs didesnės meilės!

Kai kurias dovanas vertiname žinodami, kiek daug jos kainavo. Žmogus davė tai, kas jam brangu, ir tai mus labai sujaudina.

Dievas „davė savo viengimį Sūnų“ (Jono 3:16). Tai buvo brangiausia, ką jis galėjo dėl mūsų paaukoti. Milijardus metų, kai Dievas kūrė visatą, Jėzus darbavosi drauge ir buvo „kasdienis jo džiaugsmas“ (Patarlių 8:30). Jėzus yra „neregimojo Dievo atvaizdas“, jo „mylimasis Sūnus“ (Kolosiečiams 1:13–15). Juodu sieja neapsakomai artimas ryšys.

Vis dėlto Dievas „net savojo Sūnaus nepagailėjo“ (Romiečiams 8:32). Už mus jis atidavė geriausia, ką galėjo. Jokia kita dovana nebūtų jam tiek daug kainavusi.

Kai kurias dovanas branginame dėl to, kad jos buvo labai reikalingos, galbūt net skubiai. Pavyzdžiui, jei kas nors išgelbėtų jums gyvybę sumokėjęs už gydymą, kuriam neturėjote pinigų, būtumėte be galo dėkingas. Tokia dovana jums būtų neįkainojama, tiesa?

„Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Korintiečiams 15:22). Esame Adomo palikuonys, todėl visi „mirštame“ – neišvengiame ligų ir mirties, taip pat negalime savo pastangomis susitaikyti su Dievu, būti be kaltės jo akyse. Mes per menki „atgaivinti“ save ar bet kurį kitą žmogų. Biblijoje sakoma: „Joks žmogus negali savęs atpirkti ar mokėti Dievui savo išpirkos [...]: ką jis galėtų mokėti, niekada nebūtų gana“ (Psalmyno 49:8, 9 [49:7, 8, Brb]). Patys sumokėti išpirkos neišgalime, tad mums reikalinga pagalba – be jos būtume beviltiškoje padėtyje.

Iš savo didžios meilės Jehova noriai sumokėjo už mums būtiną „gydymą“, kad per Jėzų visi būtume atgaivinti. Kaip dėl išpirkos tai tapo įmanoma? „Jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo  mus nuo visokios nuodėmės.“ Taigi tikėjimas Jėzaus pralietu krauju atveria galimybę gauti nuodėmių atleidimą ir amžiną gyvenimą (1 Jono 1:7; 5:13). O kaip bus su mirusiaisiais? 1 Korintiečiams 15:21 rašoma: „Kadangi per žmogų – mirtis, per žmogų [Jėzų] ir mirusiųjų prisikėlimas.“ *

Taip, Jėzaus auka – aukščiausio asmens visatoje dovana, mums duota iš begalinės meilės. Niekam dovana nėra kainavusi brangiau negu Jehovai. Nėra dovanos, reikalingesnės už išpirką, kuri išgelbsti mus iš nuodėmės ir mirties. Išties jokia dovana neprilygsta išpirkai.