Rouzi prisimena: „Nuolat dėl visko jaudinausi, mintyse kurdavau pačius blogiausius scenarijus.“ Viena Biblijos eilutė, kuri jai padėjo, buvo Mato 6:34. Ten rašoma: „Nebūkite susirūpinę dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių. Kiekvienai dienai gana savo bėdų.“ Šie Jėzaus žodžiai paskatino Rouzi liautis nerimavus dėl to, kas gali atsitikti rytoj. Ji sako: „Rūpesčių ir taip netrūko, tai kam galvoti apie tai, kas dar neįvyko, o gal niekad ir neįvyks.“

Jazmina taip pat jautė, kad nebesugeba suvaldyti nerimo. „Kelias dienas per savaitę vis verkdavau, kartais naktimis negalėdavau užmigti. Atrodė, kad neigiamos mintys mane gyvą sugrauš.“ Kas jai padėjo? 1 Petro 5:7 užrašyti žodžiai: „Meskite ant [Dievo] visą savo nerimo naštą, nes jis jumis rūpinasi.“ Jazmina sako: „Nepalioviau melstis Jehovai ir jis atsakė į tas maldas. Pajutau, lyg sunkus akmuo nuo pečių būtų nusiritęs. Slogios mintys retkarčiais mane dar apninka, bet dabar jau žinau, kaip jas nuvyti.“

Jauna moteris vardu Izabela pasakoja: „Manau, kad polinkis atidėlioti yra paveldimas, nes  mano tėtis turi tokią savybę. Svarbius reikalus atidedu kuo toliau ir nieko neveikiu, tiesiog ilsiuosi arba žiūriu televizorių. Tai blogas įprotis, nes sukelia stresą ir trukdo gerai atlikti darbą.“ Jai padėjo principas iš 2 Timotiejui 2:15, kur skaitome: „Visomis išgalėmis stenkis būti vertas Dievo pritarimo, neturintis ko gėdytis darbininkas.“ Moteris sako: „Nenorėjau, kad Jehovai būtų gėda dėl mano darbo vien todėl, kad jį atidėliojau.“ Izabela sėkmingai kovoja su šiuo polinkiu.

Panašią problemą turėjo ir Kelsi. „Kai reikėdavo padaryti kokį svarbų darbą, atidėliodavau iki paskutinės minutės. Verkdavau, nemiegodavau naktimis, nerimaudavau. Mane tai kankino“, – pasakoja mergina. Jai padėjo mintis iš Patarlių 13:16 (Brb): „Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.“ Apmąsčiusi šiuos žodžius Kelsi suprato štai ką: „Išmintinga viską iš anksto gerai suplanuoti. Dabar ant savo rašomojo stalo laikau sąsiuvinį, kuriame susirašau, ką turėsiu atlikti. Taip mokausi organizuotumo ir nieko nepalieku paskutinei akimirkai.“

„Vyras mane paliko su keturiais vaikais“, – prisimena Kirsten. Ji sėmėsi paguodos iš Patarlių 17:17 (Brb): „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ Moteris kreipėsi pagalbos į kitus, kurie kaip ir ji tarnauja Jehovai. Kirsten sako: „Draugai man padėjo pačiais įvairiausiais būdais. Kartais prie durų rasdavau gėlių ir maisto produktų. Tris kartus būrys bendratikių padėjo man su vaikais persikraustyti. Draugų padedama radau darbą. Jais visada galėjau pasikliauti.“

Jau minėtą Sofiją, patyrusią skaudžią netektį, taip pat slėgė vienatvė. Ji pasakoja: „Atrodė, kad gyvenimą stebiu iš šalies, tarsi per parduotuvės langą žvelgčiau į tai, kas vyksta viduje. Jaučiausi tokia vieniša.“ Stiprybės jai suteikė Psalmyno 68:6 (NW) užrašyti žodžiai: „Vienišiesiems Dievas duoda namus.“ Sofija paaiškina: „Žinojau, jog tai nebūtinai reiškia namus tiesiogine prasme. Dievas suteikia dvasinį prieglobstį, kuriame galime jaustis saugūs ir mėgautis nuoširdžiu, artimu ryšiu su tais, kurie taip pat myli Jehovą. Bet supratau, kad norėdama užmegzti artimesnę draugystę su kitais, pirma turiu puoselėti glaudžius santykius su Jehova. Man ypač padėjo Psalmyno 37:4, kur rašoma: „Džiaukis iš širdies Viešpačiu, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.“

Suvokiau, kad turiu stiprinti savo ryšį su Jehova. Jis pats geriausias draugas. Susirašiau, kokie užsiėmimai galėtų suartinti mane su dvasinius dalykus vertinančiais žmonėmis. Išmokau kituose matyti gera ir nepastebėti trūkumų.“

Be abejo, Dievui tarnaujantys žmonės netobuli. Jehovos liudytojai, kaip ir visi, susiduria su problemomis. Tačiau Biblija skatina pagelbėti kitiems, jei tik yra galimybė. Gera turėti tokių draugų. Vis dėlto ar Biblijos principai gali padėti susidūrus su problemomis, kurių šiuo metu neįmanoma išspręsti, pavyzdžiui, susirgus lėtine liga ar netekus artimojo?