ŠIE senovėje ištarti išmintingo karaliaus Saliamono žodžiai tiksliai apibūdina, kokį troškimą turi kiekvienas žmogus. Tikriausiai dėl to, kad gyvenimas toks trumpas, o mirtis neišvengiama, žmonės visais amžiais troško gyventi ilgiau. Apie bandymą atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį byloja daugelis pasakojimų ir legendų.

Pavyzdžiui, nemažai mitų sukurta apie šumerų karalių Gilgamešą. Viename jų, Gilgamešo epe, pasakojama, jog jis išvyko į pavojingą kelionę išsiaiškinti, kaip išvengti mirties. Tačiau jo pastangos nuėjo veltui.

Ketvirtame amžiuje prieš mūsų erą kinų alchemikai mėgino išrasti eliksyrą, kuris pailgintų gyvenimą. Į savo gaminamą gėrimą jie dėdavo šiek tiek gyvsidabrio bei arseno. Manoma, nuo tokio eliksyro mirė keletas Kinijos imperatorių. Viduramžių Europoje alchemikai siekė sukurti aukso junginį, kurį organizmas galėtų pasisavinti, mat tikėjo, kad to metalo atsparumas korozijai padėtų žmogui gyventi ilgiau.

Šiais laikais biologai ir genetikai stengiasi išsiaiškinti senėjimo priežastis. Tai tik patvirtina, kad žmonės iki šiol tikisi rasti būdą įveikti senatvę ir mirtį. Kokių rezultatų tai davė?

Žmogaus ląsteles tyrinėjantys mokslininkai siūlo per 300 teorijų, kodėl senstame ir mirštame. Pastaruoju metu molekulinės biologijos specialistams manipuliuojant genais ir baltymais pavyko pristabdyti gyvūnų bei žmonių ląstelių senėjimą laboratorijos sąlygomis. Matydami pažangą šioje srityje kai kurie turtingi žmonės nusprendžia tokius tyrimus finansuoti. Kokiomis kryptimis mokslininkai eina?

Vidinio laikrodžio pasukimas atgal. Kai kurių biologų manymu, viena pagrindinių senėjimo priežasčių slypi chromosomų galuose esančiose struktūrose, vadinamose telomeromis. Ląstelėms dalijantis telomeros apsaugo genetinę informaciją. Tačiau po kiekvieno ląstelių pasidalijimo telomeros sutrumpėja. Ilgainiui ląstelės nustoja dalytis – prasideda senėjimo procesas.

 2009-ųjų Nobelio premijos laureatė Elizabetė Blakbern ir jos bendradarbiai atrado fermentą, kuris pristabdo telomerų trumpėjimą, taigi ir ląstelių senėjimą. Tačiau kaip jie patys pripažįsta, telomeros „negali stebuklingai prailginti gyvenimo – padėti mums peržengti dabar įprastą gyvenimo trukmę“.

Ląstelių perprogramavimas. Kai ląstelės pasensta ir nebegali dalytis, jos siunčia klaidingus signalus artimiausioms imuninės sistemos ląstelėms. Dėl to kyla uždegimai, atsiranda lėtiniai skausmai, ligos. Neseniai prancūzų mokslininkams pavyko perprogramuoti ląsteles, paimtas iš senų žmonių; kai kurie jų buvo perkopę šimtą metų. Tyrėjų grupės vadovas profesorius Žanas Markas Lemetras pareiškė, kad jų darbas parodė, kaip senos ląstelės gali atjaunėti.

Ne visi mokslininkai pritaria, kad senėjimą stabdančios priemonės gali gerokai pailginti žmogaus gyvenimą. Tiesa, nuo devyniolikto amžiaus vidutinė gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, bet tai daugiausia lemia geresnė higiena, veiksmingos priemonės kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, antibiotikų ir vakcinų naudojimas. Kai kurių genetikų nuomone, tikėtina žmonių gyvenimo trukmė, ko gero, jau pasiekė ribą.

Maždaug prieš 3500 metų Biblijos rašytojas Mozė pasakė: „Gyvename septyniasdešimt metų, jei tvirtesni – aštuoniasdešimt, tačiau tie metai sielvarto ir vargo kupini, jie greitai pralekia, ir mes išeinam“ (Psalmyno 90:10). Nepaisant minėtų pastangų, gyvenimo trukmė, galima sakyti, liko tokia pati, kaip paminėjo Mozė.

Kita vertus, tokie gyvūnai kaip jūrų ežys (Mesocentrotus franciscanus) arba Islandijos geldutė gyvena daugiau kaip 200 metų, o kai kurie medžiai, pavyzdžiui, didysis mamutmedis – tūkstantmečius. Kai žmonių gyvenimo trukmę palyginate su kitų gyvų būtybių, argi nekyla klausimas: „Nejaugi mūsų gyvenimas ir turi būti toks trumpas – tik 70 ar 80 metų?“