Ar tai nenatūralus troškimas? Priešingai! Iš Šventojo Rašto sužinome, kad norą gyventi amžinai Dievas „įdiegė žmonėms į širdį“ (Mokytojo 3:11). Ten taip pat pasakyta, jog „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Ar būtų logiška manyti, kad mylintis Dievas, įdiegęs mums norą gyventi amžinai, tokios galimybės nesuteiktų?

Akivaizdu, mirtis – ne draugas. Biblijoje ji netgi vadinama priešu (1 Korintiečiams 15:26). Vienus šis priešas pasitinka anksčiau, kitus – vėliau, bet niekam nepavyksta jo išvengti. Daugeliui kalbėti apie mirtį nemalonu, gal net baugu. Ar kada nors tas priešas bus nugalėtas? Ar tai įmanoma?

Galbūt nustebsite, bet Dievas nebuvo numatęs, kad žmonės mirtų. Biblijoje, Pradžios knygoje, yra aiškių įrodymų, jog pagal Dievo sumanymą žmonės turėjo gyventi žemėje amžinai. Dievas Jehova labai rūpestingai ruošė žemę, padarė ją tinkamą gyventi žmonėms. Po to jis sukūrė pirmąjį vyrą, Adomą, ir apgyvendino rojuje, Edeno sode. „Tada Dievas apžvelgė visa, ką sukūrė, ir matė, kad tai yra labai gera“ (Pradžios 1:26, 31).

Dievo kūrinys Adomas buvo tobulas (Pakartoto Įstatymo 32:4). Adomo žmona, Ieva, irgi  buvo sukurta tobula, be jokių proto ir kūno trūkumų. Jehova jiems tarė: „Būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę ir ją užvaldykite. Valdykite jūros žuvis, dangaus sparnuočius ir visus sausumos gyvūnus“ (Pradžios 1:28).

Kad žemė būtų pripildyta pirmųjų žmonių palikuonių, būtų reikėję nemažai laiko. Ieva su Adomu būtų susilaukę vaikų, tie – savo vaikų, kol visa žemė būtų apgyvendinta, kaip norėjo Dievas (Izaijo 45:18). Ar logiška manyti, kad Jehova būtų davęs Adomui su Ieva tokią užduotį, jei per savo gyvenimą jie būtų galėję pamatyti tik savo vaikus ir galbūt vaikaičius?

Pagalvokite taip pat apie užduotį valdyti gyvūnus. Adomą Dievas įpareigojo duoti jiems vardus, o tam reikėjo laiko (Pradžios 2:19). Be to, kad galėtų tinkamai valdyti gyvūnus, jis būtų turėjęs gerai juos pažinti ir išmokti jais rūpintis. Tai dar ilgesnis procesas.

Taigi Dievo nurodymai pirmajai žmonių porai pripildyti žemę ir valdyti gyvūnus parodo, kad jiedu buvo sukurti gyventi ilgai. Beje, Adomas ir gyveno ilgai.

Remiantis Biblija, kadaise žmonės gyveno daug ilgiau negu mūsų laikais. Joje skaitome: „Iš viso Adomas nugyveno 930 metų.“ Paskui paminėti šeši vyrai, kurie taip pat sulaukė daugiau kaip 900 metų! Tai – Setas, Enošas, Kenanas, Jeredas, Metušelachas ir Nojus. Visi jie gyveno iki Nojaus laikų tvano; kai jis prasidėjo, Nojui buvo 600 metų (Pradžios 5:5–27; 7:6; 9:29). Kaip buvo įmanoma gyventi taip ilgai?

Visi tie žmonės gimė praėjus nedaug laiko po to, kai Adomas ir Ieva prarado tobulybę. Tai tikriausiai pagrindinė jų ilgaamžiškumo priežastis. Tačiau kaip tobulumas su tuo susijęs? Ir kaip bus nugalėta mirtis? Kad tai suvoktume, pirmiausia turime suprasti, kodėl senstame ir mirštame.