NORS mūsų pirmųjų tėvų, Adomo ir Ievos, neklusnumas užtraukė visiems jų palikuoniams nuodėmę ir mirtį, Dievo sumanymo dėl žmonijos tai nepakeitė. Tą Dievas ne kartą patvirtino savo rašytiniame Žodyje, Biblijoje.

• „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29).

• „Jis amžiams mirtį sunaikins, visavaldis Jehova ašaras visiems nušluostys“ (Izaijo 25:8).

• „Bus sunaikinta ir mirtis – paskutinis priešas“ (1 Korintiečiams 15:26).

• „Nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (Apreiškimo 21:4).

Kaip Dievas sunaikins mirtį? Biblijoje aiškiai sakoma, jog teisieji gyvens amžinai. Bet joje taip pat skaitome: „Nėra žemėje tokio teisaus žmogaus, kuris vien gera darytų“ (Mokytojo 7:20). Taigi ar tam, kad būtų nugalėta mirtis, Dievas atsisakys savo teisingumo normų? Tai neįmanoma! „Negalintis meluoti Dievas“ to niekada nepadarys (Titui 1:2). Tad kaip Jehova įgyvendins savo puikų tikslą, kurį turėjo kurdamas žmones?

Jehova pasirūpino, kad žmonija būtų išvaduota iš mirties sumokant išpirką. Biblijoje išpirka iš esmės reiškia atitinkamą kainą, sumokamą norint atlyginti nuostolius ar patenkinti teisingumo reikalavimus. Kadangi visi žmonės yra nuodėmingi ir pasmerkti mirti, Biblijoje sakoma: „Nė vienas iš jų savo brolio negali išpirkti, negali sumokėti Dievui išpirkos už jį. Mat išpirka už gyvastį labai didžiulė; tiek niekad neįstengs jie sumokėti“ (Psalmyno 49:7, 8).

Netobulas žmogus mirdamas sumoka tik už savo nuodėmes; išpirkti savęs iš mirties jis negali, taip pat negali sumokėti už kitų nuodėmes (Romiečiams 6:7). Taigi reikėjo tobulo, nenuodėmingo asmens, kuris paaukotų savo gyvybę už mūsų nuodėmes (Hebrajams 10:1–4).

Kaip tik tuo Dievas pasirūpino: atsiuntė iš dangaus į žemę savo Sūnų, Jėzų, kad šis gimtų žmogumi – tobulu, nenuodėmingu (1 Petro 2:22). Pats Jėzus sakė atėjęs „savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Morkaus 10:45). Jis mirė tam, kad būtų nugalėta mirtis – kad mes gyventume (Jono 3:16).

Gyvename „sunkiais laikais“, apie kuriuos kalbama Biblijos pranašystėje; tai rodo, jog dabar yra paskutinės šios sugedusios santvarkos dienos (2 Timotiejui 3:1). Tas laikotarpis baigsis „teismo ir bedievių žmonių pražūties diena“ (2 Petro 3:3, 7). Tačiau Dievas jį mylinčius žmones apsaugos ir suteiks jiems „amžiną gyvenimą“ (Mato 25:46).

Milijonai kitų galimybę gyventi amžinai gaus, kai bus prikelti. Kad įmanoma žmones prikelti iš mirties, Jėzus parodė lankydamasis Naino mieste. Ten buvo miręs vienos našlės  sūnus. Jėzui „labai jos pagailo“ ir jis jaunuolį prikėlė (Luko 7:11–15). Taip pat apaštalas Paulius sakė: „Pasitikėdamas Dievu aš turiu viltį, [...] kad bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas.“ Ši tvirta viltis yra nuostabus įrodymas, kad Dievas myli žmoniją (Apaštalų darbų 24:15).

Gyvenimu galės džiaugtis daugybė žmonių. „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“, – sakoma Psalmyno 37:29. Tuomet jie džiūgaus matydami, kad tikrove tapo prieš maždaug 2000 metų užrašyti apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kur, mirtie, tavo pergalė? Kur, mirtie, tavo geluonis?“ (1 Korintiečiams 15:55) Nuožmaus žmonijos priešo – mirties – nebebus!