Skaitytojų klausimai
Ar Dievo „dvasios vaisiumi“ galima vadinti tik tas savybes, kurias apaštalas Paulius išvardijo Galatams 5:22, 23?
Minėtose eilutėse išvardytos devynios savybės, kurias mums padeda ugdytis Dievo dvasia: „Dvasios vaisius – tai meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, maloningumas, gerumas, tikėjimas, romumas, susivaldymas.“ Vis dėlto nederėtų manyti, kad šventoji dvasia padeda ugdytis tik šias dorybes.
Atkreipkime dėmesį, apie ką Paulius rašė ankstesnėse eilutėse: „Kūno darbai visiems aiškūs. Tai ištvirkavimas, netyrumas, įžūlus elgesys, stabmeldystė, būrimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, pykčio proveržiai, nesutarimai, susiskaldymas, atskalūnystė, pavydas, girtavimas, ūžavimai ir panašios blogybės“ (Gal 5:19–21). Iš žodžių „ir panašios blogybės“ suprantame, kad čia išvardyti ne visi „kūno darbai“, prie jų priskirtinos ir kitokios blogybės, pavyzdžiui, tos, kurias apaštalas mini Kolosiečiams 3:5. Taigi panašiai ir Galatams 5:22, 23 Pauliaus pateiktas dvasios ugdomų savybių sąrašas nėra išsamus.
Pavyzdžiu paimkime teisumą ir tiesą. Laiške Efeziečiams Paulius rašė: „Šviesos vaisius yra visoks gerumas, teisumas ir tiesa“ (Ef 5:8, 9). Teisumą ir tiesą čia apaštalas vadina „šviesos vaisiumi“. Bet ar tai reiškia, kad jų negalima vadinti ir „dvasios vaisiumi“? Pacituotoje eilutėje Paulius pamini ir gerumą – į „dvasios vaisiaus“ sąrašą įtrauktą savybę. Taigi, galime daryti išvadą, kad teisumas ir tiesa irgi galėtų būti priskirti prie „dvasios vaisiaus“.
Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. Štai Timotiejų Paulius ragino ugdytis „teisumą, dievotumą, tikėjimą, meilę, ištvermę ir romumą“ (1 Tim 6:11). Iš visų šešių čia paminėtų dalykų, tik tris – tikėjimą, meilę ir romumą – randame savybių sąraše, pavadintame „dvasios vaisiumi“. Tačiau, kad išsiugdytume teisumą, dievotumą, ištvermę, savaime suprantama, irgi būtina Dievo dvasios pagalba. (Palygink su Kolosiečiams 3:12; 2 Petro 1:5–7.)
Taigi, Galatams 5:22, 23 minimų savybių sąrašas nėra išsamus. Be paminėtų devynių, dvasia gali padėti mums ugdytis daug kitų dorybių, kad apsivilktume „naują žmogų, sukurtą pagal Dievo valią, – iš tikrųjų teisų ir ištikimą“, ir taptume dvasiškai brandžiais Dievo tarnais (Ef 4:24).