1. Kaip Jehova jaučiasi, kai jo avis sugrįžta į kaimenę?

KAIP kalbėjome ankstesniame straipsnyje, Jehova tarsi rūpestingas ganytojas globoja savo kaimenę. Jei kuri avis nuklysta, jis jos ieško. Senovėje Jehova jį palikusius izraelitus ragino: „Sugrįžkite pas mane, tada ir aš pas jus sugrįšiu!“ Savo paklydusius tarnus Jehova kviečia sugrįžti ir šiandien. Kitaip ir negalėtų būti, nes jis – Dievas, kuris nesikeičia (Mal 3:6, 7). Kai paklydusi avis sugrįžta į kaimenę, Jehova džiaugiasi; džiūgauja ir jo angelai (Lk 15:10, 32).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Šiame straipsnyje aptarsime tris Jėzaus iliustracijas. Pažiūrėsime, kokių savybių mums reikia, kad padėtume dvasiškai neveikliems bendratikiams sugrįžti pas Jehovą. Taip pat pamatysime, kad teikti tokią pagalbą yra tikras džiaugsmas.

3, 4. Kodėl moteris, apie kurią skaitome Luko 15:8–10, taip rūpestingai ieško pamestos drachmos?

³ Surasti tuos, kurie norėtų sugrįžti pas Jehovą, reikia nemažai pastangų. Evangelijoje pagal Luką skaitome Jėzaus iliustraciją apie moterį, kuri labai rūpestingai ieško pamestos drachmos. Ta moneta moteriai yra labai brangi, todėl ji ieško jos tol, kol suranda. (Perskaityk Luko 15:8–10.)

 ⁴ Kaip toji moteris radusi monetą jaučiasi? Kiek žinoma, Jėzaus laikais kai kurios žydės savo dukroms per vestuves dovanodavo dešimties drachmų rinkinį. Galimas dalykas, drachmą iš tokio rinkinio Jėzus ir turėjo omenyje. Manydama, kad ji nukrito ant žemės, moteris užsidega žiburį ir ima ieškoti. Tačiau mažą monetą blausioje žibinto šviesoje įžiūrėti sunku, todėl galiausiai moteris pradeda šluoti visus namus. Ir štai! Taip ieškota drachma sužimba sušluotose žemėse ir moteris su palengvėjimu atsidūsta. Ji susikviečia bičiulius ir kaimynus, kad pasidalytų su jais džiugia žinia.

5. Kodėl surasti dvasiškai neveiklius bendratikius gali būti nelengva?

⁵ Iš šios Jėzaus iliustracijos suprantame: kartais prireikia nemažai pastangų, kad rastume pamestą daiktą. Suieškoti dvasiškai neveiklius bendratikius irgi gali būti nelengva. Vieni gal jau ilgus metus nebepalaiko ryšio su bendruomene. Kiti galbūt persikėlė gyventi kitur, kur broliai ir sesės jų nepažįsta. Kad ir kaip būtų, neabejokime: kai kurie neveiklieji labai norėtų grįžti pas Jehovą ir drauge su bendruomene jam tarnauti. Jiems labai reikia mūsų pagalbos.

6. Kaip galėtum prisidėti prie dvasiškai neveiklių brolių ir sesių paieškų?

⁶ Tad kaip tuos dvasiškai neveiklius brolius ir seses surasti? Daugiau nuveiksime, jei pastangas dėsime visi – tiek neveikliųjų šeimos nariai, tiek bendruomenės vyresnieji, pionieriai ir kiti skelbėjai. Gal neveikliu tapo tavo draugas ar giminaitis? O gal nuo bendruomenės nutolusį bendratikį sutikai būdamas tarnyboje? Pasiteirauk, ar jis nenorėtų, kad jį aplankytų vyresnieji. Pasisiūlyk perduoti vyresniesiems jo kontaktinius duomenis.

7. Ko gali pasimokyti iš vieno vyresniojo?

⁷ Surasti neveikliuosius ir padėti jiems sugrįžti pas Jehovą pirmiausia yra bendruomenės vyresniųjų užduotis. Štai Tomas *, gyvenantis Ispanijoje, ryšį su bendruomene padėjo atnaujinti daugiau kaip 40 brolių ir sesių. Jis pasakoja: „Paklausinėju brolių ar sesių, gal kartais žino tam tikro neveiklaus bendruomenės skelbėjo adresą. Taip pat pasiteirauju, gal prisimena dar kokį bendratikį, nebelankantį sueigų. Skelbėjai padeda labai noriai. O kai su neveikliu broliu ar sese susitinku, pasidomiu, kaip yra su jų vaikais ir giminaičiais. Kai kurie neveiklieji anksčiau vesdavosi vaikus į sueigas ir tie buvo tapę nekrikštytais skelbėjais. Jiems irgi reikia padėti grįžti pas Jehovą.“

8. Kaip, remiantis Luko 15:17–24, tėvas elgėsi su atgailaujančiu sūnumi?

⁸ Kokių savybių mums reikia, kad padėtume neveikliems broliams ir sesėms sugrįžti pas Jehovą, suprantame iš Jėzaus palyginimo apie paklydėlį sūnų. (Perskaityk Luko 15:17–24.) Kai sūnus galiausiai susiprotėjo ir grįžo namo, tėvas atbėgo jo pasitikti ir šiltai apkabino – taip sūnų patikino, kad jį myli.  Paklydėlis jautėsi labai kaltas, net pasakė tėvui nesąs vertas vadintis jo sūnumi. Gerai suprasdamas, ką vaikas išgyvena, tėvas liepė atnešti geriausią rūbą ir suruošti vaišes – priėmė paklydėlį kaip mylimą šeimos narį. Sūnus suprato, kad namuose yra labai laukiamas.

9. Kokių savybių mums reikia, kad padėtume neveikliesiems grįžti pas Jehovą? (Žiūrėk rėmelį „ Kaip padėti norintiems sugrįžti“.)

⁹ Jehova, kaip ir tėvas iš Jėzaus palyginimo, nori, kad jo paklydę vaikai pas jį sugrįžtų. Savo sūnus ir dukteris jis myli, yra jiems kantrus ir supratingas. Tokių savybių reikia ir mums, kad padėtume neveikliems bendratikiams grįžti pas dangiškąjį Tėvą. Pakalbėkime apie tai daugiau.

10. Kodėl svarbu būti kantriems?

¹⁰ Viena, mums reikės kantrybės. Kol brolis ar sesė atsigaus dvasiškai, tikriausiai praeis nemažai laiko. Taip buvo su daugeliu neveikliųjų. Jie dėkingi vyresniesiems ir kitiems bendratikiams už tai, kad jais nenusivylė ir vis aplankydavo. Pietryčių Azijoje gyvenanti sesė vardu Nensi rašo: „Man labai padėjo viena artima draugė iš bendruomenės. Ji mylėjo mane lyg vyresnę savo seserį. Vis primindavo, kiek daug gero kadaise drauge patyrėme, kantriai mane išklausydavo ir prireikus patardavo. Ji buvo tikra draugė, visada pasirengusi padėti.“

11. Kodėl svarbu būti supratingiems?

¹¹ Supratingumas – tarsi veiksmingas gydomasis tepalas. Jis padeda gydyti  užgautus jausmus. Kai kuriems neveikliesiems to tepalo labai reikia. Jie galbūt daug metų negali atleisti bendratikiui įžeidimo. Arba gal mano, kad su jais buvo pasielgta neteisingai. Dažnas laukia, kad kas nors jį išklausytų ir suprastų (Jok 1:19). Štai Marija sako: „Norėjau kam nors išlieti širdį, išsiverkti ant peties, troškau, kad kas ištiestų pagalbos ranką.“

12. Kokia prasme Jehovos meilę galima palyginti su virve?

¹² Jehova myli savo tarnus. Apie izraelitus, kurie buvo nuo jo nusigręžę, jis sakė: „Žmonių raiščiais, meilės virvėmis prie savęs juos traukiau“ (Oz 11:4). Kodėl meilę izraelitams Jehova čia palygino su virvėmis? Aptarkime vieną pavyzdį. Įsivaizduok, kad grumiesi su siautulingomis jūros bangomis ir kas nors numeta tau gelbėjimosi liemenę. Tikriausiai labai nudžiugtum sulaukęs tokios pagalbos – liemenė padės išsilaikyti ant vandens. Tačiau vanduo šaltas ir tavo gyvybei tebegresia pavojus. Reikia, kad kas nors atmestų virvę ir įtrauktų tave į gelbėjimosi valtį. Šiandien kai kurie krikščionys, vaizdžiai tariant, skęsta rūpesčių ir sunkumų jūroje, todėl atitolsta nuo bendruomenės. Jehova juos myli ir nori padėti – savo meile, tarsi stipria virve, iš tos jūros ištraukti. Taigi, tavo pagalba dvasiškai neveikliam broliui ar sesei gali būti kaip ta gelbstinti Jehovos meilės virvė.

13. Pateik pavyzdį, padedantį suprasti, kiek daug gali krikščioniška meilė.

 ¹³ Patikinkime bendratikį, kad Jehova jį myli, pasakykime, kad jis brangus ir mums. Ankstesniame straipsnyje minėtas Pablas sueigų nelankė daugiau kaip 30 metų. Jis sako: „Vieną rytą mane, beišeinantį iš namų, užšnekino labai maloni pagyvenusi sesė. Ji kalbėjo su manim taip šiltai, kad ėmiau kaip vaikas verkti. Pasakiau jai, kad tikriausiai pats Jehova ją atsiuntė. Tą rytą nusprendžiau pas jį sugrįžti.“

14. Ką, kaip rašoma Luko 15:4–6, ganytojas daro suradęs paklydusią avį?

¹⁴ Neveikliems broliams ir sesėms reikia nuolatinio mūsų palaikymo. Galbūt, kaip tas paklydėlis sūnus iš Jėzaus palyginimo, jie kenčia emociškai. Galimas dalykas, jų ryšys su Jehova nusilpo dėl to, ką patyrė būdami pasaulyje. Tad labai svarbu padėti jiems sustiprinti tikėjimą. Prisiminkime Jėzaus palyginimą apie paklydusią avį. Ganytojas atiduoda daug laiko ir pastangų, kol ją suranda, tačiau tai dar ne viskas. Suprasdamas, kad pražuvėlė per silpna pareiti pati, jis užsikelia ją ant pečių ir parneša į kaimenę. (Perskaityk Luko 15:4–6.)

15. Kaip galime palaikyti bendratikį, norintį sugrįžti pas Jehovą? (Žiūrėk rėmelį „ Itin vertingas leidinys“.)

¹⁵ Mums irgi gali prireikti nemažai laiko ir pastangų, kad padėtume dvasiškai silpnam bendratikiui atsigauti (Rom 15:1). Kaip konkrečiai galime jam padėti?  Prašyti šventosios dvasios pagalbos, aptarti su juo Dievo Žodžio principus ir mintis iš mūsų leidinių. Vienas patyręs vyresnysis sako: „Daugumai neveiklių brolių ir sesių, norinčių sugrįžti pas Jehovą, reikia iš naujo vesti Biblijos studijas.“ * Taigi, jei vyresnysis paprašytų tavęs vesti tokias studijas, neatsisakyk. Minėtas brolis dar sako: „Studijų vadovas turi būti geras draugas – toks, kuriam neveiklus brolis ar sesė nebijos atverti širdies.“

16. Iš kur žinome, kad mums padeda angelai?

¹⁶ Ne vienas galime iš patirties pasakyti, kad surasti bendratikį, trokštantį sugrįžti pas Jehovą, padeda angelai (Apr 14:6). Štai kaip buvo su Silviju iš Ekvadoro. Sykį, jam karštai prašant Dievą pagalbos, kažkas paskambino į duris. Tai buvo du vyresnieji. Sužinoję, kad brolis nori grįžti į bendruomenę, jiedu labai apsidžiaugė ir ėmėsi jam padėti.

17. Kaip jausimės, jei padėsime bendratikiui grįžti į bendruomenę?

¹⁷ Padėdami dvasiškai neveikliems bendratikiams sugrįžti pas Jehovą patirsime daug džiaugsmo. Štai pionieriumi tarnaujantis Salvadoras deda daug pastangų dėl tokių brolių ir sesių. „Kartais sunku sulaikyti džiaugsmo ašaras, – sako jis. – Kai pagalvoju, kad Jehova parvedė savo brangią avelę iš Šėtono valdomo pasaulio ir kad turėjau garbės prie to prisidėti, apima nepaprastai geras jausmas.“ (Apd 20:35)

18. Kuo gali neabejoti dvasiškai neveiklūs broliai ir sesės?

¹⁸ Jeigu ir tu nutolai nuo Jehovos, neabejok – jis tave myli ir tavęs laukia. Kad galėtum pas Dievą sugrįžti, suprantama, reikės pastangų. Tačiau būk tikras, kad jis, kaip ir tėvas iš Jėzaus palyginimo, mielai tave priims.