1. Kokiu keliu, remiantis Mato 7:13, 14, mes visi einame?

VISI mes esame bendrakeleiviai. Einame keliu į gyvenimą – į Jehovos valdomą naują pasaulį. Tas kelias, pasak Jėzaus, yra siauras, ir juo keliauti ne visada lengva. (Perskaityk Mato 7:13, 14.) Esame netobuli ir iš to tako galime nejučia išklysti (Gal 6:1).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Nuolankumas padeda laikytis siaurojo kelio“.)

² Kad išliktume siaurajame kelyje, turime noriai keisti savo mąstyseną ir elgesį. Apaštalas Paulius Korinte gyvenančius krikščionis ragino: „Taisykitės“ (2 Kor 13:11). Į Pauliaus paraginimą verta įsiklausyti ir mums. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Biblija ir dvasiškai brandūs bendratikiai gali padėti mums taisytis, kad iš gyvenimo kelio neišklystume. Dar pakalbėsime, kada gali būti nelengva laikytis Jehovos organizacijos nurodymų. Pamatysime, kad taisyti mąstyseną ir toliau džiugiai tarnauti Dievui mums padeda nuolankumas.

3. Ką įžvelgti mums padeda Dievo Žodis?

³ Suprasti ir įvertinti, ar mąstome teisingai, nėra taip paprasta. Mūsų širdis – „už viską klastingesnė“, todėl kartais nelabai nuvokiame, kur link ji mus veda, ir apgaudinėjame save „klaidingais samprotavimais“ (Jer 17:9; Jok 1:22). Ištirti save mums padeda Dievo Žodis. Vaizdžiai tariant, jis yra tarsi rentgenas, galintis parodyti, ko akimis nepamatysi. Dievo Žodis atskleidžia,  kokie esame viduje, ištiria mūsų „širdies mintis ir ketinimus“ (Hbr 4:12, 13). Bet kad Biblijos ar atsakingų bendruomenės brolių pamokymai būtų mums naudingi, turime nuolankiai juos priimti.

4. Kas rodo, kad karalius Saulius tapo išdidus?

⁴ Kas gali nutikti, jei nebūsime nuolankūs? Prisiminkime Izraelio karalių Saulių. Jis tapo labai išdidus ir nenorėjo pripažinti, kad turi taisyti mąstyseną ir elgesį (Ps 36:1, 2; Hab 2:4). Jo išdidumas itin akivaizdžiai pasireiškė po vieno mūšio su amalekiečiais. Tąkart Saulius nepakluso Jehovos nurodymui nepalikti nė vieno amalekiečio gyvo. Pranašas Samuelis karalių dėl to sukritikavo. Deja, tasai savo kaltės nepripažino – visaip teisinosi, tvirtino nepadaręs nieko bloga ir kaltę mėgino suversti kitiems (1 Sam 15:13–24). Sauliaus išdidumas pasireiškė jau anksčiau (1 Sam 13:10–14). Liūdna, bet jis leido šiai ydai įsišaknyti. Savo mąstysenos karalius nepanoro keisti, todėl prarado Jehovos palankumą ir buvo jo atmestas.

5. Apie ką derėtų pagalvoti, kad netaptume išdidūs kaip karalius Saulius?

⁵ Mes, aišku, nenorime tapti panašūs į karalių Saulių. Tad pagalvokime, kaip reaguojame, jei skaitydami Bibliją suprantame, kad darome ką nors negerai. Ar nepradedame teisintis? Ar neimame savęs įtikinėti, kad mūsų elgesys nėra peiktinas? Ar nemėginame kaltės suversti kam nors kitam? Jeigu į bent vieną klausimą atsakymas yra teigiamas, savo mąstyseną turime taisyti. Priešingu atveju mūsų širdis gali išpuikti ir rizikuotume prarasti Jehovos palankumą (Jok 4:6).

6. Kuo karalius Dovydas skyrėsi nuo Sauliaus?

⁶ Po Sauliaus mirties į sostą sėdo Dovydas. Jis buvo visai kitoks – Dievo įstatymą labai brangino (Ps 1:1–3). Dovydas žinojo, kad Jehova nuolankų žmogų gelbsti, o išdidų smerkia, todėl leido Dievo Žodžiui taisyti jo mąstyseną (2 Sam 22:28). „Šlovinsiu Jehovą, kuris pamokymų man teikia. Štai mano mintys net nakčia mane pataiso“, – giedojo jis (Ps 16:7).

7. Ką daryti mus skatins nuolankumas?

⁷ Jei būsime nuolankūs, stengsimės įsiklausyti į Dievo Žodžio pamokymus ir atsikratyti nederamų minčių, kol tos neprivedė prie veiksmų. Tada Biblija bus mums tarsi balsas, sakantis: „Štai teisingas kelias. Juo eikite.“ Jei imtume sukti iš savo kelio į dešinę ar į kairę, Dievo Žodis mus perspės (Iz 30:21). Klausyti Jehovos – mūsų pačių labui (Iz 48:17). Juk, pavyzdžiui, geriau pataisyti savo mąstymą, kol nepadarėme ko netinkamo, negu paskui sulaukti kieno nors pamokymo ir rausti iš gėdos. Tačiau svarbiausia, Jehovos klausydami patiriame jo tėvišką rūpinimąsi ir mūsų meilė jam stiprėja (Hbr 12:7).

8. Kokia prasme, pasak Jokūbo 1:22–25, į Dievo Žodį žiūrime tarsi į veidrodį?

⁸ Dievo Žodis mums – tarsi veidrodis. (Perskaityk Jokūbo 1:22–25.) Dauguma į veidrodį pasižiūrime kiekvieną rytą prieš kur nors išeidami. Pamatę ką ne taip iškart susitvarkome, kad niekas į mus nerodytų pirštais. Panašiai kasdien skaitydami Bibliją pamatome, kur reikia pataisyti savo mąstymą. Daugelis įsitikino, kad ryte prieš išeinant iš namų naudinga paskaityti dienos citatą ir komentarus.  Tas mintis jie apmąsto ir stengiasi jas pritaikyti praktikoje. Tačiau vien dienos citatos ir komentarų nepakanka, – dar kasdien turime skirti laiko pačios Biblijos skaitymui ir jos minčių apmąstymui. Regis, tokį paraginimą girdime gana dažnai, tačiau jo klausyti būtina, kad neišklystume iš siaurojo kelio.

9. Kokiomis aplinkybėmis draugui gali tekti tave perspėti?

⁹ Gal yra buvę, kad ėmei sukti iš siaurojo kelio ir tolintis nuo Jehovos? (Ps 73:2, 3) Galimas dalykas, dvasingas bendratikis sukaupęs drąsą tave perspėjo. Jeigu jo žodžių paklausei, pasielgei teisingai. Tikėtina, savo draugui už perspėjimą buvai dėkingas (Pat 1:5).

10. Kaip turėtum reaguoti, jeigu draugas tave pataiso?

¹⁰ „Draugo kirčiai byloja apie ištikimybę“, – rašoma Biblijoje (Pat 27:6). Kokį principą čia galime įžvelgti? Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Įsivaizduok, kad esi judrioje sankryžoje ir lauki, kada galėsi pereiti į kitą pusę. Tavo dėmesį netikėtai išblaško telefono skambutis, todėl tu pamiršti apsižvalgyti ir žengi į važiuojamąją dalį. Staiga draugas čiumpa tau už riešo ir patraukia tave nuo gatvės. Riešą jis suspaudė labai stipriai, net atsirado mėlynės. Tačiau ant bičiulio tu nepyksti. Priešingai, esi jam dėkingas – nors ranką dar kelias dienas skauda, jo dėka nepapuolei po automobilio ratais. Taigi, kaip reaguosi, jei bendratikis pasakys, kad kalbi ar elgiesi nederamai? Nors iš pradžių gal pasijausi nekaip, ant draugo tikriausiai nepyksi, – tai būtų neprotinga (Mok 7:9). Verčiau padėkosi jam, kad rado drąsos tave pataisyti.

11. Kas kai kuriems gali kliudyti įsiklausyti į draugo pamokymą?

¹¹ Kas gali kliudyti įsiklausyti į gerą draugo pamokymą? Išdidumas. Išdiduoliai mėgsta, kai jiems pataikauja, jie nenori girdėti tiesos (2 Tim 4:3, 4). Tokių žmonių nuomonė apie save labai gera. Štai apaštalas Paulius krikščionis perspėjo: „Jei kas nors, būdamas niekas, mano esąs kažin kas, jis apgaudinėja save“ (Gal 6:3). Labai taiklią mintį pasakė ir karalius Saliamonas: „Išmintingas jaunuolis, kad ir neturtingas, yra geriau negu senas ir kvailas karalius, nebeturintis nuovokos, kad paklausytų patarimo“ (Mok 4:13).

12. Kaip Petras elgėsi situacijoje, apie kurią rašoma Galatams 2:11–14, ir ko galime iš jo pasimokyti?

¹² Prisiminkime, kaip elgėsi Petras, kai Paulius jį viešai supeikė. (Perskaityk Galatams 2:11–14.) Jeigu Petras būtų susitelkęs į tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Paulius jam papriekaištavo, veikiausiai būtų labai įsižeidęs. Bet jis pamokymą paėmė į širdį ir apmaudo negiežė. Petras vadino Paulių „mylimu broliu“ (2 Pt 3:15).

13. Ko neturėtum pamiršti, jei atrodo, kad vertėtų draugą paprotinti?

¹³ Ko neturėtum pamiršti, jei atrodo, kad vertėtų draugą paprotinti? Prieš ką nors jam sakydamas pagalvok, ar nesi „per daug teisus“ (Mok 7:16). Kas mano esąs labai teisus, tas apie kitus sprendžia pagal save, o ne vadovaudamasis Jehovos nustatytomis normomis; tokiam žmogui stinga gailestingumo. Tad sąžiningai save įvertink ir jei vis tiek matysi,  kad su draugu reikia pasikalbėti, aiškiai pasakyk jam, ką daro negerai. Kad padėtum draugui susivokti, pasiteirauk, ką jis pats apie savo elgesį mano. Tik žiūrėk, kad visa, ką ketini pasakyti, būtų pagrįsta Biblijos principais, nes tavo draugas atskaitingas ne tau, o Jehovai (Rom 14:10). Kliaukis išmintingais Dievo Žodžio pamokymais ir ką nors protindamas būk atjautus kaip Jėzus (Pat 3:5; Mt 12:20). Kodėl tai svarbu? Todėl kad Jehova elgsis su mumis atsižvelgdamas į tai, kaip mes elgiamės su kitais (Jok 2:13).

14. Kaip Dievo organizacija mumis rūpinasi?

¹⁴ Eiti amžino gyvenimo keliu Jehova mums padeda per savo organizaciją. Jai atstovaujanti Vadovaujančioji taryba rūpinasi, kad nestokotume dvasinio maisto. Galime žiūrėti pamokančius vaizdo siužetus, filmus, skaityti įvairius leidinius, klausytis sueigų programos ir visa tai mums padeda gyvenime vadovautis Biblijos principais. Ta informacija yra patikima, nes pagrįsta Dievo Žodžiu. Spręsdama, kaip organizuoti evangelizacijos darbą, Vadovaujančioji taryba kliaujasi šventosios dvasios pagalba. Tačiau tuos sprendimus ji vis persvarsto. Kodėl? Todėl kad pasaulis keičiasi ir svarbu taikytis prie naujų aplinkybių (1 Kor 7:31).

15. Prie kokių permainų tenka taikytis kai kuriems broliams ir sesėms?

¹⁵ Žinoma, sulaukę iš Jehovos organizacijos paaiškinimo, kaip derėtų suprasti vieną ar kitą Biblijos mokymą, juo neabejojame, taip pat laikomės nurodymų įvairiais moralės klausimais. O kaip reaguojame į kitus organizacijos nurodymus? Štai pastaraisiais metais Karalystės salių statybos ir priežiūros išlaidos smarkiai išaugo, todėl Vadovaujančioji taryba nurodė imtis priemonių, kad salių būtų tik tiek, kiek iš tikro reikia. Dėl to dalis bendruomenių buvo sujungtos, o kai kurios salės parduotos. Iš tų lėšų salės pradėtos statyti ten, kur jų labai trūksta. Jei tokių permainų įvyko ir tavo vietovėje, susitaikyti su jomis galbūt nelengva. Vieniems dabar į sueigas  tenka keliauti toliau. Kitiems gal sunku suprasti, kodėl salę, prie kurios taip sunkiai dirbo, buvo nuspręsta parduoti. Galimas dalykas, tie broliai ir sesės mano, kad laiką ir jėgas aukojo be reikalo. Nepaisant to, jie stengiasi prie naujų aplinkybių prisitaikyti, todėl yra verti nuoširdaus pagyrimo.

16. Ką, remiantis Kolosiečiams 3:23, 24, turime daryti, kad neprarastume džiaugsmo?

¹⁶ Ko svarbu nepamiršti, kad panašiomis aplinkybėmis neprarastume džiaugsmo? Prisiminkime, kad visa, ką darome, darome dėl Jehovos ir kad tai jis vadovauja savo organizacijai, ne koks žmogus. (Perskaityk Kolosiečiams 3:23, 24.) Imkime pavyzdį iš karaliaus Dovydo. Aukodamas Jehovos šventyklos statybai jis sakė: „Kas aš toks ir kuo ypatinga manoji tauta, kad galime aukoti šias geros valios aukas? Juk visa ateina iš tavęs, ir mes tau atiduodame, ką esame gavę iš tavo rankos“ (1 Met 29:14). Mes irgi Jehovai aukojame tai, ką esame gavę iš jo. Neabejokime, kad Jehova labai džiaugiasi matydamas, kad jo pavestą darbą stengiamės dirbti negailėdami nei laiko, nei jėgų, nei išteklių (2 Kor 9:7).

17. Kodėl neturėtume nusiminti pamatę, kad reikia taisyti mąstymą ar elgesį?

¹⁷ Kad neišklystume iš siaurojo kelio, vedančio į gyvenimą, turime stengtis kuo tiksliau sekti Jėzaus pavyzdžiu (1 Pt 2:21). Jei pamatei, kad mąstymą ar elgesį reikia taisyti, nepasiduok nusiminimui. Tavo susirūpinimas liudija apie norą išsaugoti gerą vardą Jehovos akyse. Atmink: iš mūsų, netobulų žmonių, Jehova nesitiki, kad Jėzaus pavyzdžiu seksime tobulai.

18. Ką turime daryti, kad pasiektume savo kelionės tikslą?

¹⁸ Tad visi sutelkime žvilgsnį į ateitį ir noriai keiskime savo mąstyseną ir elgesį (Pat 4:25; Lk 9:62). Būkime nuolankūs, stenkimės neprarasti džiaugsmo ir nuolat taisykimės (2 Kor 13:11). Tada „meilės ir ramybės Dievas“ bus su mumis. O turėdami jo palaikymą ne tik pasieksime savo kelionės tikslą, bet ir kelione mėgausimės.