1. Kas gali suteikti paguodos, kai jaučiamės likę vieni su savo bėdomis? (Psalmyno 118:5–7)

GAL kada nors jauteisi likęs vienas su savo bėdomis ir nežinojai, į ką remtis? Tokie jausmai pažįstami daugeliui ištikimų Dievo tarnų (1 Kar 19:14). Kai būna nelengva, prisimink Jehovos pažadą: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.“ Turėdamas tą pažadą omenyje gali Dievu visiškai pasitikėti. Mintyse kartok: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?“ (Hbr 13:5, 6). Šiuos žodžius Judėjoje gyvenantiems bendratikiams apaštalas Paulius užrašė maždaug 61 m. e. m. Panašiai apie Jehovą kadaise kalbėjo 118 psalmės rašytojas. (Perskaityk Psalmyno 118:5–7.)

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje ir kuo tai bus mums naudinga?

² Kaip ir psalmininkas, Paulius įsitikino, kad Jehova nelaimėje visada padeda. Štai maždaug 58 m. e. m. apaštalui teko plaukti laivu per audringą jūrą (Apd 27:4, 15, 20). Toje kelionėje – ir jau anksčiau – jis ne kartą sulaukė pagalbos iš Jehovos. Kokios? Aptarkime, kaip šiam uoliam misionieriui padėjo Jėzus su angelais, valdžios pareigūnai ir bendratikiai. Taip sustiprinsime savo tikėjimą, kad ir mūsų pagalbos šauksmas neliks be atsako.

3. Apie ką Paulius vienu metu tikriausiai galvojo ir kodėl?

³ Maždaug 56 m. e. m. Jeruzalėje Paulius pateko į mirtiną pavojų. Įtūžusi minia ištempė jį iš šventyklos ketindama užmušti. Kitą dieną Paulius buvo atvesdintas Sinedriono akivaizdon; tenai jo gyvybei irgi iškilo grėsmė (Apd 21:30–32; 22:30; 23:6–10). Galimas dalykas, apaštalas tuo metu galvojo: „Daugiau nebeištversiu.“

4. Per ką Jehova padėjo suimtam apaštalui Pauliui?

⁴ Kokios pagalbos sulaukė apaštalas Paulius. Paulių suėmė ir nuvedė į kareivines. Naktį šalia savęs jis išvydo Viešpatį Jėzų. „Būk drąsus! – pasakė Jėzus. – Tu gerai paliudijai apie mane Jeruzalėje, taip liudyti turėsi ir Romoje“ (Apd 23:11). Kaip tie žodžiai turėjo apaštalą padrąsinti! Viešpats pagyrė Paulių už ištikimą tarnystę Jeruzalėje, tada pažadėjo, kad šis saugiai nuvyks į Romą ir tenai apie jį liudys. Išgirdęs tokį patikinimą, apaštalas tikriausiai pasijautė saugiai, lyg vaikas tėvo glėby.

5. Kokius pastiprinančius žodžius Jehova perdavė Pauliui per angelą? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁵ Kokių dar išmėginimų Pauliui teko patirti? Po minėtų įvykių praėjo maždaug dveji metai. Kareiviai įsodina apaštalą į laivą, plaukiantį Italijos link. Staiga jūroje kyla smarki audra. Įgula ir keleiviai mano, kad neliks gyvi. Tačiau Paulius pernelyg nesibaimina ir visus nuramina: „Dievo, kuriam priklausau ir kuriam tarnauju, angelas šiąnakt atsistojo šalia manęs ir pasakė: ‘Nebijok, Pauliau. Tu turėsi stoti Cezario akivaizdon. Dievas dėl tavęs išgelbės visus, plaukiančius su tavimi.’“ Taigi, Jehova siuntė angelą, kad šis misionieriui pakartotų, ką buvo sakęs Jėzus. Kaip Dievas ir žadėjo, apaštalas sėkmingai pasiekė Romą (Apd 27:20–25; 28:16).

6. Koks Jėzaus pažadas mus visus labai guodžia ir kodėl?

⁶ Kokios pagalbos sulaukiame mes. Jėzus palaikė apaštalą Paulių – palaikys ir mus. Kadaise savo mokiniams jis pažadėjo: „Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“ (Mt 28:20). Jėzaus pažadas suteikia vidinės stiprybės. Visiems mums būna sunkių dienų, kai reikia kitų paramos. Vieniems daugelį dienų, netgi ne vienerius metus, tenka kęsti netekties skausmą.  Kitiems dienas niaukia senatvės debesys. O kokios juodos jos kartais būna tiems, kuriuos kamuoja depresija! Vis dėlto kad ir kaip sunku būtų, mes pajėgiame visa ištverti. Kodėl? Mus palaiko Jėzaus pažadas būti su mumis „per visas dienas“, net pačias niūriausias (Mt 11:28–30).

7. Kaip, remiantis Apreiškimo 14:6, Jehova mums padeda evangelizacijos darbe?

⁷ Dievo Žodyje rašoma, kad Jehova mums į pagalbą siunčia angelus (Hbr 1:7, 14). Jie, pavyzdžiui, įvairiopai padeda evangelizacijos darbe, – be jų pagalbos būtų sunku paskelbti gerąją naujieną „visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims“ (Mt 24:13, 14; perskaityk Apreiškimo 14:6).

8. Kaip Jehova apsaugojo Paulių nuo jį nužudyti susimokiusių sąmokslininkų?

⁸ Kokios pagalbos sulaukė apaštalas Paulius. Kaip jau minėjome, 56 m. e. m. Jėzus patikino Paulių, kad šis sėkmingai pasieks Romą. Tačiau apaštalui iškilo rimtas pavojus – kai kurie žydai Jeruzalėje susitarė surengti pasalą ir jį nužudyti. Romėnų karo vadas Klaudijus Lisijas, apie tai sužinojęs, ėmėsi veiksmų, kad Paulių apsaugotų. Jis tuojau pat išsiuntė apaštalą su didele kareivių palyda į Cezarėją (kelio ilgis – maždaug 105 km). Ten valdytojas Feliksas įsakė saugoti Paulių Erodo pretorijuje. Taip sąmokslininkų planai nuėjo perniek (Apd 23:12–35).

9. Kaip Paulių apsaugojo valdytojas Festas?

⁹ Cezarėjoje Paulių kalino dvejus metus, iki 58 m. e. m. Maždaug tais metais valdytojo Felikso vietą užėmė Festas. Žydai pastarąjį ėmė prašyti siųsti Paulių į Jeruzalę, kad būtų teisiamas tenai, tačiau Festas tai daryti atsisakė. Galbūt jis sužinojo apie žydų ketinimus surengti pasalą ir kalinį nužudyti (Apd 24:27–25:5).

10. Ką valdytojas Festas atsakė į Pauliaus reikalavimą būti teisiamam Cezario?

¹⁰ Po kurio laiko apaštalą atvedė Festo teismui. Norėdamas pelnyti žydų palankumą valdytojas Paulių paklausė: „Gal nori vykti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas?“ Paulius žinojo: jeigu keliaus į Jeruzalę, su juo bus susidorota. Jis suprato, ką daryti, kad nuvyktų į Romą atlikti Jėzaus pavestos užduoties. Paulius pareiškė: „Aš šaukiuosi Cezario!“ Pasikalbėjęs su patarėjais Festas atsakė: „Šaukeisi Cezario – vyksi pas Cezarį.“ Taip Pauliaus gyvybė buvo išgelbėta. Vėliau jį nugabeno į Romą – toli nuo priešiškai nusistačiusių žydų (Apd 25:6–12).

11. Kokius viltingus pranašo Izaijo žodžius apaštalas Paulius galbūt prisiminė?

¹¹ Artinantis dienai, kai reikėjo išplaukti į Italiją, Paulius, galimas dalykas, prisiminė pranašo Izaijo ištartą perspėjimą visiems Jehovos priešininkams: „Regzkite sąmokslą, bet jis sužlugs. Sakykite, ką norite, bet jums nepasiseks, nes su mumis yra Dievas“ (Iz 8:10). Apaštalas nežinojo, kokie išmėginimai jo laukia, tačiau nė kiek neabejojo, kad Jehova padės visus juos atlaikyti.

12. Kaip su Pauliumi elgėsi Julijus ir kokią išvadą apaštalas tikriausiai padarė?

¹² Ir štai Paulius įsodinamas į laivą ir  išplaukia Italijos link. Jį saugoti įsakyta romėnų kariuomenės šimtininkui vardu Julijus. Taigi per visą kelionę Paulius buvo jo rankose. Kaip šimtininkas su juo elgėsi? Jau kitą dieną laivas atplaukė į Sidoną. Apaštalų darbų knygoje pasakojama: „Julijus elgėsi su Pauliumi geraširdiškai ir leido jam nueiti pas draugus.“ Vėliau jis netgi išgelbėjo apaštalą nuo mirties. Kai laivas užplaukė ant seklumos, kareiviai ketino išžudyti visus kalinius, baimindamiesi, kad jie pabėgs, tačiau Julijus neleido. Kodėl? Biblijoje rašoma: „Šimtininkas norėjo apsaugoti Paulių.“ Tikriausiai apaštalas padarė išvadą, kad toks Julijaus gerumas nėra atsitiktinis, – į pagalbą atėjo pats Jehova (Apd 27:1–3, 42–44).

13. Kokia linkme Jehova gali pakreipti valdžios pareigūnų sprendimus?

¹³ Kokios pagalbos sulaukiame mes. Naudodamasis savo galinga šventąja dvasia Jehova gali padaryti taip, kad valdžios pareigūnai pasielgtų pagal jo sumanymą. Karalius Saliamonas rašė: „Jehovos rankoje karaliaus širdis yra lyg vandens versmė – jis nukreipia ją, kur tik panorėjęs“ (Pat 21:1). Šią patarlę suprasti nesunku. Žmogus gali iškasti kanalą ir nukreipti upelio tėkmę reikiama kryptimi. Panašiai Jehova naudodamasis savo dvasia gali pakreipti valdžios pareigūnų mintis jam reikiama linkme, kad tie priimtų sprendimus, palankius jo tarnams. (Palygink su Ezros 7:21, 25, 26.)

14. Už ką, remiantis Apaštalų darbų 12:5, galime maldose Jehovai melstis?

¹⁴ Ką galėtume daryti. Sekdami pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu galime melstis „už karalius ir visus, užimančius aukštą padėtį“, ypač kai jie sprendžia klausimus, susijusius su mūsų krikščioniška veikla (1 Tim 2:1, 2; Neh 1:11). Svarbu taip pat nepamiršti melstis už mūsų brolius ir seses, įkalintus dėl tikėjimo (perskaityk Apaštalų darbų 12:5; Hbr 13:3). Dar maldose tiktų paminėti kalėjimų pareigūnus, kuriems pavesta mūsų bendratikius prižiūrėti. Prašykime Jehovą pakreipti jų mintis taip, kad jie elgtųsi geraširdiškai, kaip ir Julijus (Apd 27:3).

15, 16. Kokią pagalbą Jehova siuntė Pauliui?

¹⁵ Kokios pagalbos sulaukė apaštalas Paulius. Pakeliui į Romą Jehova Pauliui ne kartą padėjo per bendratikius. Prisiminkime kelis konkrečius pavyzdžius.

¹⁶ Du apaštalo bendražygiai, Aristarchas ir Lukas, nusprendė keliauti kartu su juo. * Taip darydami jie rizikavo gyvybe. Kodėl galime taip sakyti? Nei vienas, nei kitas nebuvo gavę Jėzaus pažado, kad saugiai pasieks Romą. Apie tai jie sužinojo tik vėliau. Jūroje užklupus pražūtingai audrai, šią žinią jie išgirdo iš apaštalo Pauliaus. Tad kai Aristarchas ir Lukas įlipo į laivą Cezarėjoje, Paulius, reikia manyti, nuoširdžiai dėkojo Jehovai, kad siuntė jam į pagalbą tuos drąsius bendratikius (Apd 27:1, 2, 20–25).

17. Kokios dar pagalbos nuo Jehovos Paulius sulaukė?

¹⁷ Kelionėje į Romą Pauliui pagelbėjo ir kiti bendratikiai. Pavyzdžiui, Sidone Julijus leido Pauliui nueiti pas draugus ir šie juo pasirūpino. Vėliau Paulius ir jo bendražygiai susitiko su broliais Puteoluose ir pabuvo pas juos septynias dienas. Taigi minėtuose miestuose gyvenantys krikščionys suteikė Pauliui ir jo bičiuliams įvairiopą pagalbą. O apaštalas, be abejo, pastiprino juos pasakojimais apie savo tarnystę. (Palygink su Apaštalų darbų 15:2, 3.) Pasidžiaugę bendryste su broliais, Paulius ir jo bendražygiai keliavo toliau (Apd 27:3; 28:13, 14).

18. Kas įkvėpė Pauliui drąsos ir paskatino dėkoti Jehovai?

¹⁸ Eidamas keliu link Romos Paulius, galimas dalykas, prisiminė, kad  prieš trejus metus to miesto krikščionių bendruomenei rašė: „Daug metų trokštu jus aplankyti“ (Rom 15:23). Tada jis nė nenumanė, kad į Romą bus gabenamas kaip kalinys. Tik įsivaizduokime, kaip jis nudžiugo kelyje pamatęs bendratikius, atėjusius jo pasitikti. „Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo drąsos“, – pasakoja Lukas (Apd 28:15). Kas paskatino Paulių dėkoti Dievui? Apaštalas suprato: brolių palaikymas yra pagalba nuo Dievo.

19. Ką, remiantis 1 Petro 4:10, turėtume daryti, kad Jehova per mus galėtų padėti tiems, kam sunku?

¹⁹ Ką galėtume daryti. Gal mūsų bendruomenės brolį ar sesę vargina sunki liga ar kokios kitos bėdos? Gal kuris nors neteko artimo žmogaus? Melskime Jehovą, kad padėtų tokį bendratikį paguosti ar padaryti jam ką nors gera. Kas žino, gal mūsų nuoširdūs žodžiai arba darbai bus kaip tik tai, ko broliui ar sesei reikia. (Perskaityk 1 Petro 4:10.) * Sulaukęs pagalbos, bendratikis tikriausiai dar tvirčiau tikės Jehovos pažadu: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.“ Argi nesidžiaugtume padėję draugui sustiprinti pasitikėjimą Dievu?

20. Kodėl neabejojame, kad Jehova yra mūsų padėjėjas?

²⁰ Mus, kaip ir Paulių su bendražygiais, gyvenimo kelionėje užklumpa visokios audros. Joms siaučiant esame drąsūs, nes žinome – Jehova yra šalia. Jis siunčia pagalbą per savo Sūnų Jėzų ir per angelus. Jehovos gelbstinčią ranką jaučiame ir tada, kai mums padeda valdžios pareigūnai. Ir, žinoma, daugelis įsitikinome, kad dangiškasis Tėvas suteikia savo tarnams šventosios dvasios ir taip paskatina juos ateiti mums į pagalbą. Tad, kaip ir apaštalas Paulius, galime nuoširdžiai pasakyti: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?“ (Hbr 13:6).