1. Kokį įsakymą, remiantis Mato 28:18–20, Jėzus savo mokiniams davė?

JĖZAUS mokiniai yra susirinkę Galilėjoje. Ir štai jiems pasirodo pats jų mokytojas. Jis prisikėlė iš mirties ir turi savo mokiniams pasakyti kai ką labai svarbaus. Ką būtent? Tai sužinome skaitydami Mato 28:18–20 (perskaityk).

2. Kokius klausimus šiame straipsnyje aptarsime?

² Jėzaus priesaką daryti visų tautų žmones jo mokiniais krikščionys turi vykdyti ir šiais laikais. Tad aptarkime tris klausimus, susijusius su minėtu Jėzaus įsakymu. Pirma, ar pakanka mokinius supažindinti su reikalavimais, kuriuos Dievas kelia savo tarnams? Antra, kaip visa bendruomenė gali padėti Biblijos studijuotojams stiprėti dvasiškai? Trečia, kaip galime palaikyti dvasiškai neveiklius brolius ir seses, kad jie vėl imtųsi evangelizacijos ir mokinių ruošimo darbo?

3. Į kokį Jėzaus nurodymą verta atkreipti dėmesį?

³ Jėzaus nurodymai konkretūs ir aiškūs. Turime žmones su jais supažindinti. Tačiau atkreipkime dėmesį, kad Jėzus pasakė: „Mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs.“ Taigi mūsų užduotis – ne tik suteikti Biblijos studijuotojams tam tikrų žinių, bet ir parodyti, kaip jomis vadovautis gyvenime. Kodėl tai svarbu?

4. Kaip galime mokyti Biblijos studijuotoją laikytis Kristaus įsakymų? Prašom pailiustruoti.

 ⁴ Laikytis kokio nors įsakymo reiškia jam paklusti. Kaip išmokyti studijuotoją laikytis Kristaus įsakymų, kitaip sakant, jiems paklusti? Pavyzdžiu paimkime vairavimo instruktorių. Jo užduotis – išmokyti būsimus vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių. Pirmiausia taisykles jis išdėsto klasėje. Paskui drauge su kiekvienu mokiniu išvažiuoja į gatvę ir rodo, kaip žinias pritaikyti praktiškai. Ko galime iš to pasimokyti?

5. a) Ko, remiantis Jono 14:15 ir 1 Jono 2:3, turime savo studijuotoją išmokyti? b) Kaip galime padėti studijuotojui gyvenime vadovautis Biblijos principais?

⁵ Vesdami Biblijos studijas turime padėti studijuotojui sužinoti, ko Dievas iš savo tarnų tikisi, ir mokyti jį gyventi pagal tai, ką sužino. (Perskaityk Jono 14:15; 1 Jono 2:3.) Remdamiesi savo ar kitų patirtimi padėkime mokiniui suprasti, kaip jis gali vadovautis Biblijos principais mokykloje, darbe ar pramogaudamas. Papasakokime, pavyzdžiui, kaip paklaũsę tam tikro Biblijos pamokymo išvengėme kokios nors bėdos arba kaip tas pamokymas padėjo vienu ar kitu klausimu protingai apsispręsti. Per studijas maldoje Jehovą prašykime, kad jis savo šventąja dvasia studijuotoją globotų (Jn 16:13).

6. Kokį norą turime žadinti Biblijos studijuotojui mokydami jį laikytis Jėzaus įsakymų?

⁶ Mokyti laikytis Jėzaus įsakymų – tai ir žadinti Biblijos studijuotojui norą dalyvauti evangelizacijos ir Kristaus mokinių ruošimo darbe. Nuo minties, kad turės skelbti gerąją naujieną, ne vieną apima baimė. Jei taip jaučiasi ir tavo studijuotojas, reikės kantrybės, kad padėtum jam tą baimę nugalėti. Per laiką studijuotojas geriau supras Biblijos mokymus, jo tikėjimas sustiprės ir tada pati širdis skatins jį pasakoti apie savo naujus įsitikinimus kitiems. O ką konkrečiai galėtume daryti, kad sužadintume studijuotojui norą skelbti gerąją naujieną?

7. Kaip galime padėti Biblijos studijuotojui ugdytis troškimą skelbti gerąją naujieną?

⁷ Biblijos studijuotoją galėtume paklausti: „Kaip pasikeitė tavo gyvenimas, kai pradėjai vadovautis Biblijos principais? Ar kitiems būtų naudinga juos žinoti? Ar galėtum kaip nors tiems žmonėms padėti?“ (Pat 3:27; Mt 9:37, 38). Parodęs studijuotojui, kokių lankstinukų yra skelbėjo įrankinėje, pasiteirauk, kurie, jo manymu, sudomintų giminaičius, draugus ar bendradarbius, ir duok po kelis egzempliorius. Pamokyk studijuotoją, kaip taktiškai tuos lankstinukus pasiūlyti. O kai jis taps nekrikštytu skelbėju, kviesk į tarnybą ir visokeriopai jam padėk (Mok 4:9, 10; Lk 6:40).

8. Kodėl Biblijos studijuotojui labai svarbu ugdytis meilę Dievui ir artimui? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Ko reikia, kad studijuotojas pamiltų Dievą“.)

⁸ Verta dėmesio tai, kad Jėzus liepė mums mokyti žmones laikytis visko, ką jis yra įsakęs. Be abejo, tai pasakytina ir apie du svarbiausius įsakymus – mylėti Dievą ir artimą. Jie glaudžiai siejasi su evangelizacijos ir Kristaus mokinių  ruošimo darbu (Mt 22:37–39). Kokia prasme? Meilė Dievui ir artimui yra pagrindinis motyvas, skatinantis mus skelbti gerąją naujieną. Kaip jau kalbėjome, mintis, kad reikės eiti į tarnybą po namus, kai kuriuos studijuotojus galbūt baugins. Todėl patikinkime juos, kad su Jehovos pagalba tą baimę įmanoma įveikti (Ps 18:1–3; Pat 29:25). Daugiau apie tai, kaip galėtum padėti savo Biblijos studijuotojui stipriau pamilti Dievą, rašoma straipsnio rėmelyje. O dabar pakalbėkime, kaip šiuo atžvilgiu studijuotojui gali padėti visa bendruomenė.

9. Kokių vertingų pamokų būsimasis vairuotojas gauna?

⁹ Pagalvokime apie būsimą vairuotoją. Važinėdamas gatvėmis jis mokosi ir iš instruktoriaus, ir iš to, kaip vairuoja kiti patyrę vairuotojai. Galbūt instruktorius atkreipia mokinio dėmesį į tai, kaip mandagus vairuotojas duoda kelią kitam arba perjungia tolimąsias žibintų šviesas į artimąsias, kad neakintų atvažiuojančių priešais. Tokios pamokos būsimam vairuotojui labai pravers.

10. Kas dar padės Biblijos studijuotojams stiprėti dvasiškai?

¹⁰ Panašiai yra su Biblijos studijuotojais. Pradėję „važiuoti“ keliu, vedančiu į gyvenimą, jie mokosi ne tik iš savo mokytojo, bet ir iš kitų Jehovos tarnų. Studijuotojai dvasiškai stiprės greičiau, jei įpras lankyti bendruomenės sueigas. Kodėl taip galima teigti? Klausydami programos jie geriau supras Biblijos principus, stiprins savo tikėjimą ir meilę Dievui (Apd 15:30–32). Taip pat turės progų susipažinti su broliais ir sesėmis, kurių patirtis ir gyvenimo aplinkybės panašios į jų. Ko studijuotojai galės iš tų krikščionių pasimokyti?

11. Ko Biblijos studijuotojas gali pasimokyti iš mūsų bendruomenės brolių ir sesių?

¹¹ Štai kelios galimos situacijos. Vieniša mama atkreipia dėmesį į mūsų sesę, kuri irgi viena augina vaikus. Ją labai sujaudina tai, kiek sesė deda pastangų, kad kartu su savo mažamečiais atvyktų į sueigas. Studijuotojui, kuris niekaip neatsikrato įpročio rūkyti, mūsų brolis papasakoja, kaip kadaise pats su tuo kovojo. Vyras sužino, kad mesti rūkyti brolis sugebėjo tik stipriai pamilęs Jehovą (2 Kor 7:1; Fil 4:13). Išgirdęs padrąsinančius žodžius: „Nenusimink, tau pavyks“, studijuotojas įgauna ryžto toliau su įpročiu kovoti. Ir dar viena situacija. Bibliją studijuojanti jaunuolė mato, kad mūsų sesutė visada linksma ir laiminga. Jai smalsu, dėl ko sesė tokia laiminga, tad nusprendžia jos apie tai paklausti.

12. Kodėl galima sakyti, kad prie studijuotojų pažangos prisideda visi bendruomenės broliai ir sesės?

¹² Geriau susipažinę su bendruomenės skelbėjais Biblijos studijuotojai matys, ką reiškia laikytis visų Kristaus įsakymų, o svarbiausia – ką reiškia mylėti Dievą ir artimą (Jn 13:35; 1 Tim 4:12). Be to, kaip jau kalbėjome, iš skelbėjų studijuotojai galės mokytis, kaip kovoti su sunkumais ir išmėginimais. Jie supras, kad visas kliūtis, trukdančias tapti Kristaus sekėju, įveikti įmanoma (Įst 30:11). Taigi, prie studijuotojų dvasinio augimo vienaip ar kitaip  gali prisidėti visi bendruomenės broliai ir sesės (Mt 5:16). O ką tu darai, kad atėję į bendruomenės sueigą Biblijos studijuotojai įgautų ryžto kovoti su išmėginimais?

13, 14. Ar Jėzus nusivylė savo mokiniais, kai šie jį paliko? Prašom paaiškinti.

¹³ Trokštame padėti mūsų neveikliems broliams ir sesėms sugrįžti į gerosios naujienos skelbėjų gretas – vėl imtis vykdyti Kristaus įsakymą. Čia mums svarbu ugdytis tokią kaip Jėzaus nuostatą. Pažiūrėkime, kokią.

¹⁴ Prisiminkime, kas nutiko, kai Jėzų suėmė ir artinosi jo mirties valanda. Biblijoje sakoma: „Visi mokiniai paliko jį ir pabėgo“ (Mk 14:50; Jn 16:32). Akivaizdu, jie buvo visiškai praradę drąsą. Ar Jėzus savo apaštalais nusivylė? Ne. Netrukus po to, kai buvo prikeltas, jis pasirodė keletui moterų ir paliepė: „Eikite ir viską papasakokite mano broliams“ (Mt 28:10). Kaip matome, nors apaštalai Jėzų paliko, jis ir toliau vadino juos broliais. Jėzus buvo gailestingas ir atlaidus – toks, kaip jo Tėvas Jehova (2 Kar 13:23).

15. Ką mes jaučiame broliams ir sesėms, kurie nustojo skelbti gerąją naujieną?

¹⁵ Mes irgi norime būti atjautūs kaip Jėzus, todėl stengiamės nepamiršti brolių ir sesių, kurie nustojo skelbti gerąją naujieną. Juos labai mylime ir branginame. Prisimename, kaip jie kadaise aukojosi dėl Jehovos, kaip tarnavo jam, galimas dalykas, ne vieną dešimtmetį (Hbr 6:10). Tų brolių ir sesių mums labai trūksta (Lk 15:4–7). Iš ko matysis, kad jie mums rūpi?

16. Iš ko matysis, kad neveiklūs broliai ir seserys mums rūpi?

¹⁶ Nuoširdžiai kvieskime juos į sueigas. Norėdamas savo nusiminusius apaštalus pastiprinti Jėzus pakvietė juos į svarbų sambūrį (Mt 28:10b; 1 Kor 15:6). Jis, be abejo, labai džiaugėsi, kai tame sambūryje juos išvydo. Mes irgi galime kviesti neveiklų bendratikį į savaitines bendruomenės sueigas. Gal teks tą daryti ne kartą, bet, tikėkimės, kad jis mūsų kvietimą priims. Sulaukę savo brolio ar sesės sueigoje, kaip ir Jėzus, labai džiaugsimės. (Palygink su Mato 28:16 ir Luko 15:6.)

17. Kaip derėtų sutikti neveiklų bendratikį, atėjusį į sueigą?

¹⁷ Šiltai juos sutikime. Minėtame sambūryje Jėzaus mokiniai išties pasijautė laukiami, – Jėzus pats priėjo prie jų ir į juos prabilo (Mt 28:18). O kaip mes turėtume elgtis išvydę į Karalystės salę atėjusį neveiklų bendratikį? Imkimės iniciatyvos ir šiltai jį sutikime. Jei nežinome, ką sakyti ir bijome savo žodžiais bendratikį sutrikdyti, tiesiog pasakykime, kad labai džiaugiamės jį matydami.

18. Kokio patikinimo reikia mūsų neveikliems broliams ir sesėms?

¹⁸ Būkime šalia ir jiems padėkime. Kai sužinojo, kad gerąją naujieną reikės paskelbti visame pasaulyje, Jėzaus mokiniai tikriausiai išsigando. Bet Jėzus juos nuramino: „Aš būsiu su jumis“ (Mt 28:20). Išgirdę tokį patikinimą mokiniai įgavo drąsos ir netrukus kibo į darbą. „Jie nepaliaudami mokė ir skelbė  gerąją naujieną apie Kristų Jėzų“, – sakoma Biblijoje (Apd 5:42). Panašaus patikinimo reikia ir neveikliam mūsų bendratikiui. Mintys apie tarnybą jam galbūt kelia nerimą. Padrąsinkime jį, kad šiame darbe nebus vienas. O kai išreikš norą eiti į tarnybą, eikime drauge. Be abejo, vėl į skelbėjų gretas stojusiam bendratikiui tai bus didžiulė pagalba. Taigi, jei neveikliems broliams ir sesėms skirsime dėmesio ir elgsimės su jais atjaučiai, galimas dalykas, jie vėl taps veiklūs. Tada džiaugsimės ne tik mes, bet ir visa bendruomenė.

19. Ką daryti esame pasiryžę ir kodėl?

¹⁹ Kiek dar laiko ruošime naujus Kristaus mokinius? Iki pat šio sugedusio pasaulio pabaigos (Mt 28:20; žiūrėk Biblijos žodynėlio straipsnelį „Pasaulio pabaiga“). O ar iki to meto Jėzaus priesaką vykdyti įstengsime? Be jokios abejonės! Esame pasiryžę daryti viską, ką galime. Negailėsime nei laiko, nei jėgų, nei išteklių, kad surastume tuos, kurių širdis pasirengusi priimti tiesą, vedančią į amžiną gyvenimą (Apd 13:48). Taip seksime Jėzaus pavyzdžiu. Jis pasakė: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir atlikti jo pavestą darbą“ (Jn 4:34; 17:4). Mes irgi norime iki galo atlikti mums patikėtą užduotį (Jn 20:21). Todėl trokštame, kad visi Jehovos tarnai būtų veiklūs ir darbuotųsi ištvermingai (Mt 24:13).

20. Kas, remiantis Filipiečiams 4:13, padeda mums atlikti Jėzaus pavestą darbą?

²⁰ Suprantama, vykdyti priesaką, kurį savo mokiniams davė Jėzus, nėra lengva. Tačiau nesame palikti vieni – Jėzus pažadėjo, kad bus su mumis ir visada padės. Pagalbos sulaukiame ir iš paties Jehovos, nes esame jo bendradarbiai (1 Kor 3:9). Štai kodėl neabejojame, kad savo užduotį įvykdysime. Kokia garbė ir malonumas dirbti Jėzaus pavestą darbą ir padėti jį dirbti kitiems! (Perskaityk Filipiečiams 4:13.)