1. Kas paskatino Jehovą kurti?

JEHOVA nuo amžių buvo vienas. Tačiau ne vienišas. Jis buvo laimingas, nieko jam netrūko. Vis dėlto Dievas panoro dovanoti gyvenimą dar kam nors. Taigi, skatinamas meilės, jis ėmėsi kurti (Ps 36:9; 1 Jn 4:19).

2. Kaip Jėzus ir angelai jautėsi matydami, kaip Jehova visa kuria?

² Pirmasis Jehovos kūrinys buvo jo Sūnus. Drauge su juo Dievas sukūrė visa kita, įskaitant milijonus protingų dvasinių esybių (Kol 1:16). Darbas su Tėvu Sūnui teikė didžiulį malonumą (Pat 8:30). Džiaugėsi ir angelai. Vaizdžiai tariant, jie sėdėjo pirmose žiūrovų eilėse ir džiūgavo stebėdami, kaip Jehova su savo Pagalbininku Jėzumi kūrė dangų ir žemę. Kai radosi žemė, tie Dievo sūnūs, pasak Biblijos, „liaupsėmis visi pratrūko“. Be abejo, daug džiaugsmo jiems teikė visi Jehovos kūriniai ir ypač – žmogus (Job 38:7; Pat 8:31). Kiek meilės ir išminties Dievas įdėjo visa kurdamas! (Ps 104:24; Rom 1:20)

3. Kokią galimybę, remiantis 1 Korintiečiams 15:21, 22, žmonėms atvėrė Jėzaus auka?

³ Jehova buvo numatęs, kad žmonės jo sukurtoje gražioje planetoje gyvens amžinai. Tačiau Adomas su Ieva sulaužė savo Tėvo įsakymą ir žemėje ėmė  viešpatauti nuodėmė ir mirtis (Rom 5:12). Ar žmonija tapo visiems laikams pasmerkta? Ne. Jehova panoro ją išgelbėti ir nieko nelaukdamas pasakė, kaip tą padarys (Pr 3:15). Jis nusprendė parūpinti išpirką, kad pirmosios poros palikuoniai būtų išvaduoti iš nuodėmės ir mirties. Taip Jehova suteikė žmonėms galimybę tarnauti jam ir gyventi amžinai (Jn 3:16; Rom 6:23; perskaityk 1 Korintiečiams 15:21, 22).

4. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Dėl mirusiųjų prikėlimo mums kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui: ar visi bus prikelti iš karto? ar į gyvenimą grįžusius artimuosius iškart atpažinsime? kuo prikeltieji ir kiti tada džiaugsis? kas bendra tarp prikėlimo ir Jehovos meilės, išminties ir kantrybės? Aptarkime šiuos klausimus paeiliui.

5. Kodėl protinga manyti, kad žmonės iš mirties bus keliami ne visi iškart?

⁵ Galime daryti prielaidą, kad Jehova per savo Sūnų mirusiuosius prikels ne visus iš karto. Kodėl? Todėl, kad miegančių mirties miegu yra milijonai, ir jei Dievas pažadintų juos vienu metu, žemėje veikiausiai kiltų chaosas. Kaip žinome, Jehova visada viską daro tvarkingai. Jis supranta, kad be tvarkos negali būti taikos ir ramybės (1 Kor 14:33). Pagalvokime, kaip drauge su Sūnumi jis ruošė žemę žmonėms. Jehova viską kūrė palaipsniui, tam tikrais etapais ir taip parodė tikrą išmintį ir kantrybę. Išmintingai ir su kantrybe per savo valdymo tūkstantmetį elgsis ir Jėzus. Drauge su tais, kurie bus pergyvenę Armagedoną, jis paruoš žemę  prikeltiesiems, kad sugrįžę į gyvenimą jie nieko nestokotų.

6. Kokie žmonės, remiantis Apaštalų darbų 24:15, bus prikelti drauge su teisiaisiais?

⁶ Tie, kurie pergyvens Armagedoną, turės pasirūpinti ne vien fizinėmis prikeltųjų reikmėmis. Jų laukia kur kas svarbesnė užduotis – suteikti prikeltiesiems žinių apie Dievo Karalystę ir mokyti juos Dievo įstatymų ir reikalavimų. Kodėl tai bus svarbu? Todėl, kad į gyvenimą sugrįš daug žmonių, kurie Biblijoje vadinami neteisiaisiais. (Perskaityk Apaštalų darbų 24:15.) Kad dėl Jėzaus išperkamosios aukos būtų išgelbėti iš nuodėmės ir mirties, jie turės pasikeisti. Tik pagalvok, kiek daug darbo reikės įdėti mokant milijonus tų, kurie apie Jehovą nieko nežino. Ar mokysime kiekvieną atskirai, panašiai kaip dabar mokome savo Biblijos studijuotojus? Ar jie, kaip ir mes šiandien, bus paskirti į bendruomenes? Ar juos irgi reikės lavinti, kad gebėtų mokyti žmones, kurie bus prikelti vėliau? Pagyvensim – pamatysim. Tačiau žinome, kad Kristaus valdymo tūkstantmečio pabaigoje, pasak pranašystės žodžių, „žemė bus pilna žmonių, pažįstančių Jehovą“ (Iz 11:9). Išties, mūsų laukia daug malonios veiklos.

7. Kodėl galime sakyti, kad Dievo tarnai gebės mokyti prikeltuosius su atjauta?

⁷ Suprantama, per visą Tūkstantmetį toliau keistis reikės ir mums. Mes žinome, ką reiškia kovoti su nuodėmingais polinkiais, todėl su tikra atjauta padėsime prikeltiesiems mokytis gyventi pagal Jehovos nustatytas normas (1 Pt 3:8). Matydami, kaip nuolankiai Jehovos tarnai darbuojasi dėl savo išgelbėjimo, prikeltieji, be abejo, panorės sekti jų pavyzdžiu (Fil 2:12).

8. Kodėl protinga manyti, kad į gyvenimą grįžusius artimuosius atpažinsime iškart?

⁸ Reikia manyti, į gyvenimą grįžusius artimuosius atpažinsime iškart. Kai ką mums padeda suprasti Biblijoje aprašyti prikėlimo atvejai. Remdamiesi jais galime daryti prielaidą, kad Jehova atkurs žmogų tokį, koks buvo prieš pat mirtį – kaip jis atrodė, kaip kalbėjo ir mąstė. Nepamirškime, kad Jėzus mirtį prilygino miegui, o prikėlimą – pažadinimui iš miego (Mt 9:18, 24; Jn 11:11–13). Pabudęs iš miego žmogus neatrodo ir nekalba kaip nors kitaip, jo prisiminimai irgi niekur nedingsta. Tai suprantame, pavyzdžiui, skaitydami apie Lozoriaus prikėlimą. Nors Jėzus Lozorių prikėlė išgulėjusį kape keturias dienas (kūnas jau buvo pradėjęs irti), seserys brolį tuoj pat pažino, šis, be abejo, jas irgi – jo atmintis nedingo (Jn 11:38–44; 12:1, 2).

9. Kodėl galime teigti, kad žmonės prisikels netobuli?

⁹ Jehova kadaise pažadėjo: „Joks gyventojas nebesiskųs: „Sergu“ (Iz 33:24; Rom 6:7). Vadinasi, valdant Kristui žmonės prisikels su sveiku kūnu. Tačiau jie nebus tobuli. Jeigu būtų, šeimos nariai ir draugai, galimas dalykas, suabejotų, ar tai jų artimas žmogus. Be to, Biblijoje sakoma, kad Jėzus perduos valdžią savo Tėvui tik Tūkstantmečiui  pasibaigus. Taigi žmonija, tikėtina, link tobulybės eis iki pat to laikotarpio pabaigos. Tūkstantmečiui pasibaigus, Dievo Karalystė jau bus atvedusi žmoniją į tobulybę ir atlikusi visa kita, ką Dievas yra jai numatęs (1 Kor 15:24–28; Apr 20:1–3).

10. Kaip jausimės, kai išvysime į gyvenimą sugrįžusius artimuosius?

¹⁰ Koks džiaugsmas mus užplūs, kai vėl išvysime artimus žmones! Ne vienas iš to džiaugsmo tikriausiai pravirksime. O gal imsime šlovinti Jehovą giesme? Aišku viena: mūsų širdis bus kupina meilės ir padėkos Tėvui ir jo Sūnui už tai, kad leido pamatyti tokį nepaprastą stebuklą.

11. Kas, pasak Jono 5:28, 29, laukia tų, kurie gyvens, kaip Dievui patinka?

¹¹ Įsivaizduokime, kiek džiaugsmo prikeltieji patirs, kai nusivilks senąją asmenybę ir gyvens, kaip patinka Dievui. Jiems prikėlimas reikš amžiną gyvenimą. O tiems, kurie nenorės Dievo klausyti, nebus leista drumsti rojuje ramybės (Iz 65:20; perskaityk Jono 5:28, 29).

12. Kaip Jehova palaimins visus žemės gyventojus?

¹² Valdant Karalystei visi Dievo tarnai pamatys, kokie teisingi šie žodžiai: „Jehovos palaiminimas praturtina ir vargo neatneša“ (Pat 10:22). Šventajai dvasiai padedant, Jehovos tarnai tobulės ir vis labiau panašės į Kristų (Jn 13:15–17; Ef 4:23, 24). Kasdien jie darysis stipresni ir geresni. Koks nuostabus tada bus gyvenimas! (Job 33:25) Pakalbėkime, kodėl svarbu apie tą metą ir žadėtąjį prikėlimą mąstyti.

13. Kaip Psalmyno 139:1–4 rodo, kad Jehova gali prikelti žmogų tokį, koks buvo?

¹³ Kaip jau kalbėjome, Jehova prikels žmogų tokį, koks buvo – su visais prisiminimais ir išskirtiniais būdo bruožais. Tik pagalvok: Jehova taip tave myli, kad įsimena visa, ką jauti, kalbi, darai ir apie ką mąstai. Jam nebūtų sunku prikelti tave tokį, koks buvai – su tomis pačiomis charakterio ypatybėmis, pažiūromis ir prisiminimais. Karalius Dovydas gerai suprato, kad kiekvienas Jehovai labai rūpime. (Perskaityk Psalmyno 139:1–4.) Kokius jausmus mums kelia suvokimas, kad Jehova žino apie mus viską?

14. Kodėl neturėtume jaudintis dėl to, kad Jehova žino apie mus viską?

¹⁴ Kai kuriems žmonėms mintis, kad Dievas apie juos žino viską, kelia nerimą. Tačiau mums nuogąstauti tikrai nėra dėl ko, – juk Jehova mumis rūpinasi ir nori padėti. Jam kiekvienas esame ypatingas ir brangus. Dievas mato visa, ką patiriame ir kas formuoja mūsų asmenybę. Argi ne džiugu tai žinoti? Mes niekada nesame vieni – Jehova kasdien, kiekvieną minutę yra šalia ir pasiruošęs padėti (2 Met 16:9).

15. Ką apie Jehovą liudija tai, kad jis pažadėjo žmones prikelti iš mirties?

¹⁵ Mirties baimė yra galingas Šėtono ginklas. Piktojo įtakai pasidavę žmonės neretai tuo ginklu naudojasi, kad priverstų kitus išduoti draugus ar  išsižadėti įsitikinimų. Bet mūsų jie neįbaugins, nes žinome: jeigu ir prarastume gyvybę, Jehova iš mirties prikels (Apr 2:10). Priešininkams nepavyks mūsų nuo jo atskirti (Rom 8:35–39). Suteikdamas viltį, kad būsime prikelti, Jehova apginklavo mus nepalaužiama drąsa ir taip vieną galingiausių Šėtono ginklų padarė neveiksmingą. Argi tai neliudija, kad Jehova yra kupinas išminties?

16. Kokie klausimai padės tau įvertinti, ar pasitiki Jehova?

¹⁶ Jeigu Jehovos priešai grasintų atimti gyvybę, ar nepristigsi tikėjimo, kad jis tau ją grąžins? Kaip galėtum save patikrinti? Pagalvok, pavyzdžiui: ar kasdieniai tavo sprendimai rodo, kad kliaujiesi Jehova? (Lk 16:10) Ar pirmiausia ieškai Dievo Karalystės? Ar tavo gyvensena liudija, kad tiki jo pažadu pasirūpinti savo tarnų būtinomis reikmėmis? (Mt 6:31–33) Jei į tuos klausimus atsakai teigiamai, vadinasi, pasitiki Jehova ir esi pasiruošęs atlaikyti visus tikėjimo išbandymus (Pat 3:5, 6).

17. a) Kas bendra tarp prikėlimo ir Jehovos kantrybės? b) Iš ko matysis, kad esame dėkingi Dievui už kantrybę?

¹⁷ Dievas yra nustatęs dieną ir valandą, kai šiam nedoram pasauliui padarys galą. Jis kantrus ir pirma laiko veiksmų nesiims (Mt 24:36). Aišku, mirusiuosius prikelti jis norėtų ir greičiau, tačiau kantriai laukia, kol tam ateis nustatytas metas (Job 14:14, 15; Jn 5:28). Turėtume būti jam už tai dėkingi. Pagalvokime: būdamas kantrus Jehova daugybei žmonių, įskaitant mus pačius, davė laiko atgailauti dėl savo nuodėmių ir pasikeisti (2 Pt 3:9). Dievas nori, kad kuo daugiau žmonių išsigelbėtų ir gyventų amžinai. Tad būkime dėkingi Dievui už jo kantrybę – uoliai ieškokime tų, kurių širdis pasirengusi priimti tiesą, padėkime jiems pamilti Jehovą ir tapti jo tarnais (Apd 13:48). Tada jie, kaip ir mes, dėl Jehovos kantrybės galės tikėtis išsigelbėti.

18. Kodėl turime kantriai elgtis su kitais?

¹⁸ Jehova kantriai su mumis elgsis iki pat Tūkstantmečio pabaigos, kol tapsime  tobuli. Visą tą laiką jis bus pasirengęs atleisti mums nuodėmes. Tad sekime Jehova – stenkimės matyti geras kitų savybes ir elgtis kantriai su visais. Kantrybės pavyzdį parodė ir viena sesė. Jos vyrą vargino nerimo priepuoliai, dėl to jis net nustojo lankyti sueigas. „Buvo labai sunku, – pasakoja sesė. – Sugriuvo visi mūsų šeimos planai.“ Tačiau sesė su savo vyru buvo kantri. Ji kliovėsi Dievu ir nepasidavė nevilčiai. Taip pat nesusitelkė į iškilusias problemas ir, kaip Jehova, stengėsi matyti geruosius sutuoktinio būdo bruožus. Sesė sako: „Mano vyras turi nuostabių savybių ir daro, ką gali, kad tik greičiau atsigautų.“ Tad elkimės kantriai su tais, kurie patiria didelių sunkumų, – tiek su šeimos nariais, tiek su bendruomenės broliais ir sesėmis.

19. Ką darysime, kol sulauksime Dievo pažadų išsipildymo?

¹⁹ Kai buvo sukurta žemė, Jėzus su angelais labai džiaugėsi. Tačiau kokie jie bus laimingi, kai visi žmonės joje bus tobuli, mylės Jehovą ir jam ištikimai tarnaus. Įsivaizduok, kaip danguje džiūgaus Kristaus bendravaldžiai, matydami, kiek gera jų valdymas duoda žmonijai (Apr 4:4, 9–11; 5:9, 10). Kaip bus nuostabu, kai nebeliks ligų, liūdesio ir mirties, kai akyse tvenksis ne skausmo, o džiugesio ašaros (Apr 21:4). Kol to laiko sulauksime, ir toliau sekime savo Tėvo – kupino meilės, išmintingo ir kantraus Dievo – pavyzdžiu. Tada neprarasime vidinio džiaugsmo net ir užklupus sunkiems išmėginimams (Jok 1:2–4). Esame labai dėkingi Jehovai už tai, kad pažadėjo: „Bus tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų prisikėlimas“! (Apd 24:15)