STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 23
Tu ne vienas – Jehova visada šalia
„Jehova yra arti visų, kurie jo šaukiasi“ (PS 145:18).
GIESMĖ NR. 28 Kas bus Jehovos draugas
APŽVALGA a
1. Kodėl Jehovos tarnai kartais jaučiasi vieniši?
VIENIŠUMO jausmas neaplenkia daugelio iš mūsų. Kai kuriuos jis aplanko retkarčiais, kitus vargina ilgą laiką. Vieniši pasijaučia netgi tie, kas nuolatos apsupti žmonių. Vieniems sunku pritapti naujoje bendruomenėje. Kiti išvyko svetur ir labai ilgisi savo namiškių. Kai kuriems didelė tuštuma širdyje atsivėrė netekus sutuoktinio. O dar kiti, ypač neseniai pasikrikštiję mūsų bendratikiai, jaučiasi prislėgti, jeigu dėl tikėjimo juos atstumia šeimos nariai ar draugai.
2. Kokius klausimus aptarsime?
2 Jehova visa tai žino. Jis mus supranta ir nori palaikyti. Kaip Jehova mums pagelbsti? Ko patys turėtume imtis? Ir kaip galėtume padėti bendratikiams, kovojantiems su vienišumo jausmu? Šiame straipsnyje apie tai ir kalbėsime.
JEHOVA MUMIS RŪPINASI
3. Kaip Jehova rūpinosi Eliju?
3 Jehovai labai rūpi jo tarnų gerovė. Jis yra šalia mūsų ir supranta, su kokiais slogiais jausmais kartais turime kovoti (Ps 145:18, 19). Prisimink, kaip Jehova parodė atjautą savo ištikimam tarnui Elijui. Tas pranašas gyveno sunkiu Izraelio istorijos tarpsniu, kai Jehovos garbintojai buvo smarkiai persekiojami. Dievo priešų taikiniu tapo ir Elijas (1 Kar 19:1, 2). Pranašas netgi manė, kad krašte nebeliko Jehovai ištikimų žmonių, tik jis vienas (1 Kar 19:10). Dievas nedelsdamas ėmėsi Elijui padėti – siuntė angelą pranašo patikinti, kad Izraelyje dar yra dievobaimingų jo tautiečių (1 Kar 19:5, 18).
4. Kaip, remiantis Morkaus 10:29, 30, Jehova pasirūpina savo tarnais, praradusiais ryšius su giminaičiais ar draugais?
4 Jehova supranta, kad tapdami jo tarnais daugelis nemažai ką aukoja. Pavyzdžiui, kai kurie praranda ryšius su giminaičiais arba draugais, nepritariančiais jų įsitikinimams. Apaštalas Petras, matyt, kiek susirūpinęs, kartą Jėzaus paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Tad ką už tai gausime?“ (Mt 19:27). Jėzus maloniai patikino mokinius, kad jie įgis didelę dvasinę šeimą. (Perskaityk Morkaus 10:29, 30.) Jehova, tos šeimos Galva, žada padėti visiems, kas nori jam tarnauti (Ps 9:10). Aptarkime, ką turėtum daryti, kad Jehova palaimintų tavo pastangas įveikti vienišumo jausmą.
KĄ GALĖTUM DARYTI, JEIGU JAUTIESI VIENIŠAS
5. Kodėl verta vis prisiminti, kaip Jehova yra tau pagelbėjęs?
5 Nepamiršk, kaip Jehova tave iki šiol palaikė (Ps 55:22). Tada bus lengviau išsaugoti teisingą požiūrį į savo situaciją. Netekėjusi sesė Kerol, b tarp kurios artimųjų nėra nė vieno Jehovos liudytojo, sako: „Kai prisimenu, kaip Jehova man pagelbėjo per visokius išmėginimus, matau, kad nesu viena. Žinau – jis visada bus šalia.“
6. Kaip žodžiai iš 1 Petro 5:9, 10 gali padrąsinti tuos, kas kovoja su vienišumo jausmu?
6 Pamąstyk, kaip Jehova padeda kitiems bendratikiams įveikti vienišumo jausmą. (Perskaityk 1 Petro 5:9, 10.) Hirošis jau daug metų vienintelis iš savo šeimos tarnauja Jehovai. Jis sako: „Tiems iš mūsų, kurių giminaičiai nėra Jehovos liudytojai, paguodos teikia mintis, kad kiekvienas Dievo tarnas stengiasi daryti dėl jo geriausia, ką gali, nors ir turi tam tikrų problemų.“
7. Kaip tau padeda malda?
7 Laikykis krikščioniškų įpročių. Visų pirma, bendrauk su Jehova maldoje, atverk jam širdį (1 Pt 5:7). „Kovoti su vienatve man labiausiai padėjo karšta malda“, – sako jauna sesė vardu Masielė. Niekas kitas iš namiškių nepasirinko eiti tiesos keliu, todėl ji šeimoje pasijautė vieniša. Sesė tęsia: „Jehova – tikras Tėvas. Melsdavausi kasdien ir ne kartą, jam išsakydavau, kaip jaučiuosi.“
8. Kaip Dievo Žodis padeda tau?
8 Taip pat reguliariai skaityk Bibliją ir apmąstyk, ką joje užrašyti pasakojimai atskleidžia apie Jehovos meilę tau. Bjanka, kurią namiškiai visaip menkina, sako: „Biblijos pasakojimai ir panašius išmėginimus patiriančių Jehovos tarnų gyvenimo istorijos mane labai padrąsina.“ Kai kurie krikščionys stengiasi įsiminti paguodos teikiančias Biblijos eilutes, pavyzdžiui Psalmyno 27:10 ar Izaijo 41:10. Kiti skaitydami Šventąjį Raštą ar studijoms skirtą leidinį klausosi ir jo garso įrašo. Tai irgi padeda vyti vienišumo jausmą į šalį.
9. Kaip tau padeda sueigų lankymas?
9 Stenkis lankyti visas sueigas. Salėje galėsi maloniai pabendrauti su broliais ir sesėmis, per programą išgirsi daug vertingų pamokymų (Hbr 10:24, 25). Minėta Masielė sako: „Nors buvau labai drovi, nusprendžiau nepraleisti nė vienos sueigos ir kaskart atsakyti bent į vieną klausimą. Taip dar labiau suartėjau su bendratikiais.“
10. Kodėl svarbu stiprinti draugystę su bendratikiais?
10 Stiprink draugystę su bendratikiais. Bendruomenėje susirask draugų, iš kurių galėtum mokytis. Tai nebūtinai turi būti tavo bendraamžiai. Biblijoje rašoma, kad „žilagalviai yra prikaupę išminties“ (Job 12:12). Vyresnio amžiaus broliai ir sesės irgi gali mokytis iš jaunesnių. Dovydas buvo daug jaunesnis už Jehonataną, tačiau tai nesukliudė jiems tapti gerais bičiuliais (1 Sam 18:1). Dovydas ir Jehonatanas padėjo vienas kitam atlaikyti įvairius išmėginimus ir tarnauti Jehovai (1 Sam 23:16–18). Irina, kurios šeimoje šiuo metu nėra kitų liudytojų, sako: „Bendratikiai tikrai gali tapti mūsų dvasiniais tėvais, broliais ir seserimis. Jie mums yra dovana nuo Jehovos.“
11. Kaip gali įgyti gerų draugų?
11 Tiesa, įgyti draugų gali būti nelengva, ypač jeigu esi drovus žmogus. Štai nedrąsi sesė vardu Ratna dėl tikėjimo patyrė didelį aplinkinių priešiškumą, tačiau bendruomenės padedama atsilaikė. Ji sako: „Man reikėjo pripažinti, kad be savo dvasinės šeimos pagalbos ir paramos neapsieisiu.“ Gal nesi linkęs kitiems atskleisti savo jausmų, tačiau atmink, kad atviras bendravimas yra artimos bičiulystės pagrindas. Draugai mielai tave padrąsins ir palaikys, tik jie turi žinoti, kokios pagalbos tau reikia.
12. Kaip tarnyba padeda įgyti gerų draugų?
12 Labai geras būdas įgyti draugų – eiti kartu su bendratikiais į tarnybą. Jau minėta Kerol sako: „Tarnyba ir kitokia teokratinė veikla labai suartino mane su daugeliu sesių. Ne vienus metus jos buvo man didelė parama nuo Jehovos.“ Taigi išties verta susirasti draugų tarp tikėjimo brolių ir sesių. Juk bendratikiai yra Jehovos dovana tau. Jie padės įveikti vienatvės jausmą ir slogią nuotaiką (Pat 17:17).
PADĖK KITIEMS BENDRUOMENĖJE JAUSTIS KAIP ŠEIMOJE
13. Kokia atsakomybė tenka visiems krikščionims?
13 Bendruomenėje visi turime puoselėti tarpusavio santarvę ir meilę, kad niekas nesijaustų esąs nereikalingas (Jn 13:35). Tad labai daug priklauso ir nuo tavo žodžių bei elgesio. Atkreipk dėmesį, ką sako viena sesė: „Kai sužinojau tiesą, bendruomenė tapo mano šeima. Be jos paramos šiandien nebūčiau Jehovos liudytoja.“ Bendruomenėje yra nemažai brolių ir sesių, kurių artimieji Jehovai netarnauja. Ką galėtum daryti, kad jie jaustųsi mylimi?
14. Kaip galime susidraugauti su naujais žmonėmis?
14 Susidraugauk su naujais žmonėmis bendruomenėje. Naujus žmones bendruomenėje dera sutikti šiltai (Rom 15:7). Tai reiškia ne tik pasisveikinti. Turėtume su jais susidraugauti. Tad rodyk jiems nuoširdų dėmesį. Pernelyg nesikišdamas į asmeniškus reikalus, pasistenk suprasti, kokių sunkumų jie patiria. Tų, kurie nelabai linkę atvirauti, primygtinai neklausinėk. Būk taktiškas ir kantrus. Pavyzdžiui, galėtum pasiteirauti, kaip jie sužinojo tiesą iš Biblijos.
15. Kaip brandūs krikščionys gali padėti kitiems?
15 Mūsų visų dvasiniam augimui labai svarbus tarpusavio ryšys. Ypač daug reiškia vyresniųjų ir kitų brandžių krikščionių palaikymas. Melisa, kurią tiesos nuo pat mažens mokė mama, sako: „Žodžiais sunku išreikšti, kokia esu dėkinga broliams, kurie daugelį metų buvo man tarsi dvasiniai tėčiai. Kai tik reikia pasišnekėti, galiu į juos kreiptis.“ Jaunas brolis Mauricijus prisimena, koks pasijuto vienišas, kai skelbėjas, vedęs jam Biblijos studijas, paliko organizaciją. Mauricijus pasakoja: „Vyresniųjų asmeniškas dėmesys man labai daug reiškė. Jie vis pasikalbėdavo su manimi, kviesdavo į tarnybą, pasidalydavo tuo, ką sužinojo asmeniškai studijuodami Bibliją, ir netgi žaisdavo su manimi sportinius žaidimus.“ Melisa ir Mauricijus tapo visalaikiais tarnais.
16, 17. Kaip dar galėtume bendratikiams padėti?
16 Padėk praktiškai (Gal 6:10). „Prislėgtam žmogui neretai užtenka tik mažos paslaugos, – sako Leo, tarnaujantis misionieriumi toli nuo šeimos. – Kartą patyriau automobilio avariją. Kai parsiradau į namus, buvau labai susinervinęs. Tada viena pora pakvietė mane pas save šio to užkąsti. Neprisimenu, ką valgėme, tačiau nepamiršiu, kaip dėmesingai jie mane išklausė. Pasijaučiau daug geriau.“
17 Mes visi laukte laukiame suvažiavimų, kongresų, kitų teokratinių renginių. Juose galime pabūti su tikėjimo broliais ir sesėmis, turiningai pabendrauti. Tačiau minėta sesė Kerol sako: „Man suvažiavimai ir kongresai – tikras išbandymas. Nors aplink šimtai ar net tūkstančiai brolių ir sesių, dauguma jų turi šeimas, o aš esu viena.“ Kitam būna sunku, kai į kongresą ar suvažiavimą pirmą kartą tenka vykti vienam, po sutuoktinio mirties. Gal ir tu pažįsti tokių bendratikių? Ar galėtum pakviesti juos keliauti į artimiausią teokratinį sambūrį drauge su tavo šeima?
18. Kaip galime pritaikyti žodžius iš 2 Korintiečiams 6:11–13?
18 Kvieskis brolius ir seses į svečius. Drauge praleisti laiką kvieskis įvairius bendratikius. Ypač svarbu nepamiršti tų, kurie jaučiasi vieniši. Kiekvienas turime plačiai atverti kitiems savo širdį. (Perskaityk 2 Korintiečiams 6:11–13.) „Visada džiaugiamės sulaukę bičiulių kvietimo pas juos apsilankyti arba drauge su jų šeima kur nors pakeliauti“, – prisimena Melisa. Pagalvok, ko iš bendruomenės dar nesi pasikvietęs į svečius.
19. Kada ypač svarbu parodyti bendratikiams dėmesį?
19 Stenkimės pastebėti, kada bendratikiams itin reikia mūsų palaikymo. Vieniems nelengva laikotarpiu, kai jų namiškiai švenčia šventes. Kitiems labai sunkios tam tikros metų dienos, pavyzdžiui artimo žmogaus mirties metinės. Jeigu pasiūlysime tokiems broliams ir sesėms praleisti tą laiką drauge, jie matys, kad nuoširdžiai jais rūpinamės (Fil 2:20).
20. Kaip mus, kai jaučiamės vieniši, sustiprina Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 12:48–50?
20 Kiekvienas iš mūsų kartais galime pasijausti vienišas. Tačiau nepamirškime, kad Jehova tai gerai supranta. Jis mumis rūpinasi, dažniausiai per bendratikius. (Perskaityk Mato 12:48–50.) Turėtume būti dėkingi Dievui už pagalbą ir patys stengtis paremti savo dvasinės šeimos narius. Kad ir kaip būtų sunku, nesame vieni. Su mumis – Jehova.
GIESMĖ NR. 46 Dėkojam, Jehova