Kai su mumis kas nors pasielgia neteisingai, natūralu, kad supykstame. Tačiau Dievas nenori, kad už padarytą skriaudą imtume keršyti. Netrukus jis pats įvykdys teisingumą ir atitaisys visą žalą, kurią šiandien patiriame. Tiesiog mums reikia kantriai to meto laukti (Psalmyno 37:7, 10).

Kadangi esame netobuli, patys tikro teisingumo įgyvendinti negalime. Keršydami tik pilame žibalo į ugnį ir užsukame neapykantos ratą. Todėl jei kas nors jus įžeidė ar padarė jums kokią žalą, neatmokėkite tuo pačiu. Stenkitės susivaldyti ir reaguoti kuo ramiau. Kartais geriausia nuoskaudą tiesiog pamiršti (Patarlių 19:11). Aišku, būna atvejų, kai apie padarytą skriaudą reikia pranešti. Pavyzdžiui, jeigu tapote kokio nors nusikaltimo auka, galbūt nuspręsite apie tai pranešti policijai ar kitoms valdžios institucijoms.

O ką daryti, jei teisėtomis priemonėmis problemos išspręsti nepavyko? Arba esate įsitikinęs, kad neverta nė bandyti, nes nieko gero iš to neišeis? Nemėginkite teisingumo vykdyti pats. Taip situaciją tik pablogintumėte, įsisuktumėte į neapykantos ratą, iš kurio būtų sunku išeiti. Biblijoje esame raginami: „Jehovai savo kelią patikėk, juo pasikliauk ir jis padės tau“ (Psalmyno 37:3–5).