Kai draugas suserga kokia nors psichikos liga, galbūt nežinome, kaip elgtis, kaip jam padėti. Tačiau tokiam žmogui labai svarbu jausti, kad esame šalia ir kad jis gali į mus atsiremti.

„Kiekvienas būkite pasirengęs klausytis“ (JOKŪBO 1:19).

Bene geriausia, ką dėl draugo galime padaryti, – tai jį išklausyti. Nemanykite, kad turite pakomentuoti kiekvieną jo teiginį. Leiskite žmogui tiesiog išsisakyti, neužginčykite jo jausmų, klausykite su atjauta. Kai žmogus blogai jaučiasi, jis gali pasakyti tai, ko negalvoja ir dėl ko vėliau gailėsis (Jobo 6:2, 3). Todėl neskubėkite su išvadomis ir nepamokslaukite.

„Guoskite“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:14).

Galbūt draugą kamuoja nerimas arba jis jaučiasi nieko vertas. Net jei nežinote, ką sakyti, parodykite jam, kad jis nuoširdžiai jums rūpi, – jau vien tai gali jį paguosti ir nuraminti.

„Tikras draugas [...] – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje“ (PATARLIŲ 17:17).

Pasiūlykite praktinę pagalbą. Net jei manote, kad žinote, kokios pagalbos jam reikia, vis dėlto geriau paklauskite. Jei jūsų draugas  taip blogai jaučiasi, kad net nežino, ko norėtų, pakvieskite bent išeiti pasivaikščioti. Arba pasisiūlykite nueiti į parduotuvę, sutvarkyti namus ar padaryti kokį kitą darbą (Galatams 6:2).

„Būkite kantrūs“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:14).

Jūsų draugas galbūt ne visada norės kalbėti apie savo jausmus. Patikinkite jį, kad esate pasiruošęs jį išklausyti bet kada, kai tik jam to reikės. Ligos kamuojamas draugas kartais savo žodžiais ar veiksmais gali jus įskaudinti. Jis gali sugriauti jūsų planus ar be reikalo susierzinti. Būkite kantrus ir supratingas, nenuleiskite rankų (Patarlių 18:24).

„Vis patikinu ją, kad esu jos draugė ir visada būsiu šalia. Nors negaliu išspręsti jos bėdų, viena, ką galiu, – tai išklausyti. Kartais jai pagerėja vien išsikalbėjus“ (Fera a, kurios draugė kenčia nuo valgymo ir nerimo sutrikimų, taip pat nuo klinikinės depresijos).

„Mano draugė yra tokia gera ir taip moka pakelti dvasią... Prisimenu, kartą ji pagamino labai skanų patiekalą ir pakvietė mane į svečius. Tokioje jaukioje, draugiškoje atmosferoje galėjau atsiverti. Buvo taip gera“ (Hajun, kuri kenčia nuo klinikinės depresijos).

„Labai svarbu būti kantriam. Kai žmona savo elgesiu mane nuliūdina, vis primenu sau, kad tai ne ji, o jos liga. Kai turiu tai omenyje, lengviau būti maloniam ir nepasiduoti pykčiui“ (Džeikobas, kurio žmona kenčia nuo klinikinės depresijos).

„Žmona man yra tikra atrama ir paguoda. Kai mane apima nerimas, ji niekada neverčia manęs daryti to, ko nenoriu. O tai reiškia, kad kartais ir ji negali daryti to, ko tuo metu galbūt norėtų. Jos pasiaukojimas ir nesavanaudiškumas man yra neįkainojami“ (Enrikas, kuris kenčia nuo nerimo sutrikimo).