1. Kaip Jehova žiūri į savo tarnus?

 JEHOVA stebi savo tarnus žemėje. Jis mato mūsų džiaugsmą ir liūdesį (Ps 37:18). Supranta, kiek emocinio skausmo kai kuriems tenka išgyventi. Ir labai džiaugiasi, kad nepaisydami visų sunkumų nuoširdžiai jam tarnaujame. Jis stengiasi mus palaikyti, padrąsinti ir paguosti.

2. Kaip Jehova elgiasi su savo prislėgtais tarnais ir kaip jo pagalba galime pasinaudoti?

² Psalmyno 147:3 vaizdžiai kalbama, kad Jehova aptvarsto mūsų žaizdas, tai yra padeda jas išsigydyti. Tačiau kaip tokia jo pagalba pasinaudoti? Suprantama, susižalojęs kreipiesi į gydytoją. Rūpestingas specialistas gebės tau padėti ir patarti, tik reikės tiksliai laikytis jo nurodymų. Straipsnyje prisiminsim, ką Jehova savo Žodyje pataria visiems kenčiantiems emociškai ir kaip tuos patarimus galime pritaikyti.

JEHOVA PATIKINA, KAD ESAME JAM BRANGŪS

3. Kodėl kai kurie jaučiasi nieko verti?

³ Šiame pasaulyje meilės maža, todėl daugelis žmonių jaučiasi nereikalingi. Sesė Helena a sako:  „Mano šeimoje nebuvo meilės. Tėvas smurtavo ir kasdien kartojo, kad mes netikėliai.“ Ar ir tau teko panašiai kęsti skriaudas, panieką ir menkinimus? Jei taip, tikrai gali varginti mintys, esą niekam tavęs nereikia.

4. Kuo Jehova mus patikina žodžiais iš Psalmyno 34:18?

⁴ Bet visada žinok, kad tave myli ir labai vertina Jehova. Jis „arti žmogaus, kurio širdis sugniužusi“. (Perskaityk Psalmyno 34:18.) Jei tavo „dvasia palūžusi“, prisimink, kad dangiškasis Tėvas matė gera tavyje ir patraukė prie savęs (Jn 6:44). Jis visad pasirengęs padėti, nes esi jam brangus.

5. Ką apie Jehovą pasako Jėzaus elgesys su žmonėmis, kuriuos kiti menkino?

⁵ Panašiai apie tave galvoja ir Jėzus. Gyvendamas žemėje jis matė daugelį pažeminimą kenčiančių žmonių ir su jais elgėsi atjaučiamai (Mt 9:​9–12). Kai viena sunkios ligos išvarginta moteris tikėdamasi pagyti palietė Jėzaus drabužį, jis nuramino ją ir pagyrė už tikėjimą (Mk 5:​25–34). Jėzus buvo visai kaip jo Tėvas (Jn 14:9). Tad gali nė neabejoti: Jehova tave brangina ir vertina tavo gerąsias savybes. Jis mato, kaip jį myli ir koks tvirtas tavo tikėjimas.

6. Kaip kovoti su menkos savivertės jausmais?

⁶ O ką daryti, jei menkos savivertės jausmai niekaip neapleidžia? Susirask Biblijoje eilučių, patikinančių Jehovos meile, ir apie jas mąstyk b  (Ps 94:19). Jei nepavyko pasiekti kokio tikslo ar nepajėgi daryti kiek kiti, nesmerk savęs. Jehova labai supratingas, per daug iš mūsų nesitiki (Ps 103:​13, 14). Jei kas nors tave iškoneveikė, nemanyk, kad to nusipelnei. Jehovos akyse kaltas užgauliotojas, o ne tu (1 Pt 3:12). Sandra, vaikystėje patyrusi visokį ujimą, sako: „Nuolat prašau Jehovą, kad padėtų žiūrėti į save teisingai, taip kaip jis.“

7. Ko galime pasimokyti net iš slogios asmeninės patirties?

⁷ Būk tikras, kad gali tapti Jehovos įrankiu padėti kitiems. Juk esi jo bendradarbis ir eini itin garbingą krikščionišką tarnystę (1 Kor 3:9). O skaudi asmeninė patirtis tikriausiai išmokė tave kitus atjausti. Todėl supranti žmones, jų jausmus ir gali net labiau nei kiti jiems padėti. Štai minėta sesė Helena pati susilaukė pagalbos ir dabar darbuojasi kitų labui. Ji sako: „Maniau, esu nieko verta, bet Jehova padėjo ir dabar jaučiuosi mylima ir naudinga.“ Helena su džiaugsmu tarnauja pioniere.

JEHOVA MALONINGAI ATLEIDŽIA

8. Kuo mus patikina žodžiai iš Izaijo 1:18?

⁸ Kai kurie Jehovos tarnai vis mena savo senas nuodėmes, gal net padarytas dar prieš krikštą. Bet Jehova juk ne tuščiai parūpino išpirką. Jis labai myli mus ir nori, kad šią dovaną priimtume. Mūsų dangiškasis Tėvas ragina: „Sutvarkykime, kas tarp mūsų ne taip“, c ir žada už ankstesnius prasikaltimus nebausti. (Perskaityk Izaijo 1:18.) Dievo meilė tiesiog nepamatuojama. Jis pamiršta, ką bloga padarėme, bet niekada nepamirš mūsų gerų darbų (Ps 103:​9, 12; Hbr 6:1).

9. Kodėl užuot gyvenus praeitimi geriau mąstyti apie dabartį ir ateitį?

⁹ Ką tad gali daryti, jei vis grįžta slogūs prisiminimai? Stenkis mąstyti apie dabartį ir apie būsimą naująjį pasaulį. Pasigilink į apaštalo Pauliaus patirtį. Jam buvo skaudu net pagalvoti, kad seniau negailestingai persekiojo krikščionis. Tačiau Paulius kliovėsi Jehovos atlaidumu (1 Tim 1:​12–15). Jis nesigręžiojo atgal, paliko už nugaros viską – ir senas nuodėmes, ir ką buvo pasiekęs judaizme (Fil 3:​4–8, 13–15). Apaštalas susitelkė į tarnystę ir tikėjimo akimis žvelgė pirmyn. Tu irgi negali pakeisti to, kas buvo praeityje. Tačiau gali šlovinti Jehovą dabar ir sudėti viltis į jo žadėtą nuostabią ateitį.

10. Ką galime daryti, jei seniau ką nors įskaudinom?

¹⁰ O kaip, jei praeityje esi ką nors įskaudinęs ar nuskriaudęs? Ką galėtum daryti? Nuoširdžiai atsiprašyk ir, kiek įmanoma, atitaisyk žalą (2 Kor 7:11). Taip pat melsk, kad nukentėjusiam pagelbėtų Jehova. Ir jam, ir tau  pačiam jis padės atgauti ramybę ir toliau ištikimai tarnauti.

11. Ko pasimokome iš pranašo Jonos? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Jei iš praeities klaidų pasimokysi, būsi geras įrankis Jehovos rankose. Prisimink pranašą Joną. Jis nepakluso Dievo įsakymui keliauti į Ninevę ir leidosi bėgti priešinga kryptimi. Tačiau sudrausmintas pranašas susiprato (Jon 1:​1–4, 15–17; 2:​7–10). Todėl Jehovos pasitikėjimo neprarado. Dievas dar kartą paliepė Jonai eiti į Ninevę ir šįkart jis tuojau pakluso. Užuot pasinėręs į savigraužą, Jona pasitaisė ir nuolankiai ėmėsi vykdyti Jehovos skirtą užduotį (Jon 3:​1–3).

JEHOVA GUODŽIA MUS SAVO DVASIA

12. Kaip Jehova padeda patyrusiems sukrėtimą ar netektį? (Filipiečiams 4:​6, 7)

¹² Jehova savo šventąja dvasia mus guodžia, kai patiriame kokį sukrėtimą ar netektį. Pagalvok, pavyzdžiui, kaip pasijautė Ronas ir Kerol, kai jų sūnus nusižudė. „Jau buvom išgyvenę nemenkų išbandymų, – sako jie, – bet šis pribloškė labiau už viską. Daugybę bemiegių naktų meldėmės. Ir iš tikro pajautėm tą Dievo ramybę, apie kurią rašoma Filipiečiams 4:​6, 7.“ (Perskaityk.) Jei prislėgė didelis išmėginimas, liek širdį maldoje Jehovai – kada tik nori, ir kiek tik nori (Ps 86:3; 88:1). Ištisai prašyk jo šventosios dvasios. Dangiškasis Tėvas tave tikrai išklausys (Lk 11:​9–13).

13. Kaip Jehova padeda atgauti jėgas? (Efeziečiams 3:16)

¹³ O kaip, jei sukrėtimas buvo toks, kad visai netekai jėgų? Šventoji dvasia suteiks stiprybės ir toliau ištikimai tarnauti Jehovai. (Perskaityk Efeziečiams 3:16.) Tuo įsitikino sesė vardu Flora. Abu su vyru tarnavo misionieriais, bet jis tapo neištikimas ir santuoka iširo. Flora sako: „Širdį tiesiog užvaldė nepakeliamas skausmas. Maldose kalbėjau Jehovai, kad be šventosios dvasios neištversiu. Ir jis padėjo atsigauti. Užgydė žaizdą, kuri atrodė tiesiog neužgydoma.“ Flora neabejoja, kad Dievas padėjo atgauti pasitikėjimą ir kad palaikys per visus išbandymus. Ji priduria: „Mane palaiko žodžiai iš Psalmyno 119:32: „Tavo įsakymų keliu aš bėgsiu, nes mano širdžiai leidi juos gerai suprasti.“

14. Ko reikia, kad susilauktume šventosios dvasios pagalbos?

¹⁴ Iš ko bus akivaizdu, kad trokšti šventosios dvasios pagalbos? Iš tavo paties pastangų. Šventosios dvasios poveikį pajausi greičiau, jei būsi užimtas dvasine veikla. Tad reguliariai lankyk sueigas ir eik į tarnybą. Taip pat kasdien skaityk Jehovos Žodį, pripildyk protą jo minčių (Fil 4:​8, 9). Skaitydamas atkreipk dėmesį, kokių išbandymų patyrė Biblijoje aprašyti asmenys ir kaip Dievas padėjo jiems nepalūžti. Minėta sesė Sandra, ištvėrusi ne vieną mėginimą, sako: „Mane labai įkvepia pasakojimas  apie Juozapą. Net patyręs tiek visokių vargų ir skriaudų, jis nepasitraukė nuo Jehovos“ (Pr 39:​21–23).

JEHOVA GUODŽIA MUS PER BENDRATIKIUS

15. Kas dar mums yra didelė paguoda? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Tikėjimo bičiuliai taip pat yra mums „didelė paguoda“ (Kol 4:11). Jų parama – tikras Jehovos meilės įrodymas. Broliai ir sesės mus palaiko būdami šalia, išklausydami ir atjausdami. Jie stiprina mintimis iš Biblijos d arba drauge su mumis pasimeldžia (Rom 15:4). O kartais net padeda išsaugoti dvasinę pusiausvyrą primindami, ką tuo ar kitu klausimu mano Jehova. Ir, aišku, slogią nuotaiką labai praskaidrina jų praktinė pagalba, tarkim kvietimas papietauti.

16. Kaip galime susilaukti kitų paramos?

¹⁶ Paramos nesidrovėk paprašyti. Bendratikiai mus myli ir noriai padės (Pat 17:17). Bet jie galbūt nežino, kad nekaip jaučiamės ar ko nors stokojame (Pat 14:10). Jei slegia nuoskauda ar emocinės problemos, išsikalbėk apie tai geram draugui. Nebijok pasakyti, kokios pagalbos reikia. Vyresnieji  irgi pasirengę išklausyti, tad nedvejodamas kreipkis į tuos, kuriems nesidrovi atsiverti. Sesei daug paguodos gali suteikti pokalbis su brandžia krikščione.

17. Kokiam polinkiui nederėtų pasiduoti?

¹⁷ Nesiduok polinkiui tolintis nuo kitų. Kartais savijauta išties būna tokia, kad nesinori nė su kuo bendrauti. Ir tikriausiai ne visada bičiuliai tave supranta, ne visada parenka tinkamiausius žodžius (Jok 3:2). Tačiau nedaryk išvados, kad jų padrąsinimo tau nereikia. Vyresnysis vardu Gavi̇̀nas, kenčiantis stiprią depresiją, pripažįsta: „Kartais jaučiuosi taip, kad nesinori nieko net akyse matyti.“ Bet Gavinas nesiduoda tokios nuotaikos užvaldomas. Jis leidžia laiką su bendratikiais ir ši bičiulystė labai palaiko. Sesė Eimi sako: „Dėl karčios gyvenimo patirties man sunku pasitikėti žmonėmis. Bet stengiuosi brolius ir seseris mylėti ir jais pasitikėti, panašiai kaip Jehova. Žinau, kad jis tuo džiaugiasi, todėl džiaugiuosi ir aš.“

GUOSKIS JEHOVOS PAŽADAIS

18. Ko visi laukiame ir ką galime daryti jau dabar?

¹⁸ Į ateitį žvelgiam su viltimi, nes Jehova yra pažadėjęs išvaduoti mus iš visų fizinių ir emocinių kančių (Apr 21:​3, 4). Kai tas metas ateis, slogūs dalykai „pasimirš, išdils iš širdies“ (Iz 65:17). Kaip kalbėjome, dangiškasis Tėvas jau dabar aptvarsto mūsų žaizdas. Tad priimk visą jo siūlomą paguodą ir atgaivą. Nė akimirką nesuabejok – jis tavimi rūpinasi (1 Pt 5:7).