MUZIKA – tiek instrumentinė, tiek vokalinė – buvo labai svarbi izraelitų kultūroje ir religijoje. Net dešimtąją dalį Biblijos sudaro giesmės – Psalmynas, Giesmių giesmė ir Raudos. Viename veikale sakoma, kad Biblijoje „raiškiai aprašoma visuomenė, kurios kasdienė veikla persipynusi su muzika“ (išversta iš Music in Biblical Life).

Muzika kasdieniame gyvenime. Kokiomis progomis izraelitai muzikuodavo? (Iz 30:29) Pavyzdžiui, per karūnavimo iškilmes, šventes ir pasitikdamos su pergale grįžtančius karius moterys mušdavo būgnelius, dainuodavo ir šokdavo (Ts 11:34; 1 Sam 18:​6, 7; 1 Kar 1:​39, 40). O per gedulą rypuodavo graudžias raudas (2 Met 35:25). Kaip teisingai sakoma viename žinyne, „hebrajai buvo itin muzikalūs žmonės“ (išversta iš Maklintoko ir Strongo Cyclopedia).

Muzika karaliaus rūmuose. Izraelio karaliai mėgo muziką. Štai Saulius pasišaukė į rūmus Dovydą, kad pamalonintų jį savo muzikavimu (1 Sam 16:​18, 23). O karalius Dovydas Biblijoje net pavadintas instrumentų išradėju (Am 6:5). Jis ne tik meistravo instrumentus, bet sudėjo daugelį gražių giesmių ir subūrė didžiulį Jehovos šventyklos orkestrą (2 Met 7:6). Saliamonas savo rūmuose irgi turėjo nemažai dainininkų ir dainininkių (Mok 2:8).

Muzika garbinimo apeigose. Svarbiausia, izraelitai giesmėmis šlovino Jehovą. Jeruzalės šventyklai buvo paskirta net 4000 instrumentininkų (1 Met 23:5). Jie skambino lėkštelėmis, arfomis, lyromis ir trimitais (2 Met 5:12). Bet muzikavo ne vien profesionalai. Matyt, daugelis izraelitų keliaudami į Jeruzalę švęsti metinių švenčių aukštino Dievą vadinamosiomis įkalnės giesmėmis (Ps 120–134). Žydų rašytiniuose šaltiniuose taip pat teigiama, kad per Paschos šventę žmonės giedodavo „Aleliuja“ psalmes a.

Dievo tarnai ir šiandien muzikai teikia nemažai reikšmės (Jok 5:13). Giedame giesmes Jehovos garbei (Ef 5:19). Muzika mus vienija (Kol 3:16). Taip pat palaiko per sunkumus (Apd 16:25). Tai gražus būdas išreikšti tikėjimą ir parodyti meilę Jehovai.