1. Ko Jehova linki visiems žmonėms?

 JEHOVA apdovanojo mus valios laisve. Tu ja naudojiesi apsispręsdamas įvairiais klausimais. Pats svarbiausias tavo gyvenime sprendimas buvo pasiaukoti Jehovai ir įsilieti į jo garbintojų šeimą. Dievas nori, kad visi taip apsispręstų. Kodėl? Todėl, kad žmones myli ir linki jiems sėkmės. Jis siūlo savo draugystę ir amžino gyvenimo dovaną (Įst 30:​19, 20; Gal 6:​7, 8).

2. Ko Jehova tikisi, net jei žmogus jį palieka? (1 Jono 2:1)

² Bet Jehova nė vieno žmogaus neverčia jam tarnauti, leidžia patiems rinktis gyvenimo kelią. O kaip tada, jei pasikrikštijęs Dievo tarnas sunkiai nusideda – sulaužo jo įstatymą? Jei dėl to neatgailaus, turės būti pašalintas iš krikščionių bendruomenės (1 Kor 5:13). Bet Jehova ir tokiu atveju tikisi, kad nuklydėlis pas jį sugrįš. Juk jis net savo Sūnų siuntė gyvybės paaukoti, kad galėtų atleisti atgailaujantiems nusidėjėliams. (Perskaityk 1 Jono 2:1.)  Mūsų Dievas su meile ragina nusižengusius apsigalvoti (Zch 1:3; Rom 2:4; Jok 4:8).

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Mūsų visų požiūris į sunkią nuodėmę ir ją darančius turėtų būti toks kaip Jehovos ir šis straipsnis padės jį ugdytis. Apžvelgsime, (1) ką pirmojo amžiaus Korinto krikščionių bendruomenė privalėjo daryti su asmeniu, kuris nuodėmiavo, (2) kaip derėjo elgtis, kai tas vyras atgailavo, ir (3) ką iš to suprantame apie Jehovos požiūrį į sunkiai nusidėjusį krikščionį.

KĄ BENDRUOMENĖ TURĖJO DARYTI SU DIDELIU NUSIDĖJĖLIU

4. Kokia nedorybė radosi pirmojo amžiaus Korinto krikščionių bendruomenėje? (1 Korintiečiams 5:​1, 2)

⁴ Perskaityk 1 Korintiečiams 5:​1, 2. Per trečią misionierišką kelionę Pauliui didžiulį nerimą sukėlė žinia iš neseniai įkurtos Korinto krikščionių bendruomenės. Ten vienas brolis ištvirkavo su savo pamote! Apaštalas rašė, kad tokios nedorybės „nepasitaiko netgi tautose“. O bendruomenė ją pakentė ir, matyt, net gyrėsi savo „tolerancija“. Kai kurie tą nuolaidžiavimą galbūt teisino Dievo supratingumu ir gailestingumu netobuliems žmonėms. Bet Jehovai ši situacija anaiptol neatrodė priimtina. Savo įžūliu elgesiu anas vyras labai kenkė bendruomenės reputacijai. Be to, gadino ir kitų krikščionių mąstyseną. Taigi, ką Paulius tenykštei bendruomenei paliepė daryti?

5. Ką bendruomenei nurodė Paulius? (1 Korintiečiams 5:13; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁵ Perskaityk 1 Korintiečiams 5:13. Dievo įkvėptas, apaštalas parašė korintiečiams laišką ir jame nurodė neatgailaujantį nusidėjėlį pašalinti iš bendruomenės. Ką tai reiškė visiems bendruomenės nariams? Paulius rašė: „Jums rašau, kad nebebendrautumėte su tokiu.“ Tada pridūrė: „Su tokiu nė nevalgykite kartu“ (1 Kor 5:11). Sėdėdami prie bendro stalo mes šnekučiuojamės ir taip mezgasi draugystė. Taigi šie apaštalo žodžiai buvo perspėjimas su pašalintu asmeniu  nesibičiuliauti, kad jis savo žodžiais ar darbais nepadarytų blogos įtakos (1 Kor 5:​5–7). Be to, praradęs artimą kontaktą su bendratikiais žmogus galėjo susivokti, kaip įskaudino Jehovą, susigėsti ir atgailauti.

6. Kokį poveikį Pauliaus laiškas padarė bendruomenei ir prasikaltusiam asmeniui?

⁶ Išsiuntęs laišką į Korintą, Paulius suabejojo, ar bendruomenė jo žodžius supras teisingai. Bet neilgai trukus Titas parnešė iš ten gerų žinių. Apaštalo paprotinti, tenykščiai sujudo (2 Kor 7:​6, 7). Pauliaus nurodymą jie įvykdė. Ir per kelis mėnesius anas prasikaltęs vyras pasitaisė. Jis atgailavo, liovėsi nuodėmiauti ir pradėjo laikytis Jehovos nustatytų dorovės normų (2 Kor 7:​8–11). Tad Paulius nutarė parašyti korintiečiams  antrą laišką. Kokių nurodymų jis davė šįkart?

KĄ BENDRUOMENĖ TURĖJO DARYTI NUSIDĖJĖLIUI ATGAILAUJANT

7. Ką gera davė tai, kad nuodėmiautojas buvo pašalintas iš bendruomenės? (2 Korintiečiams 2:​5–8)

⁷ Perskaityk 2 Korintiečiams 2:​5–8. Paulius samprotavo: „Tam žmogui pakanka, kad buvo daugumos sudrausmintas.“ Kitaip tariant, drausminimas jam išėjo į naudą – paskatino atgailauti (Hbr 12:11).

8. Ką Paulius dar nurodė bendruomenei daryti?

⁸ Todėl toliau apaštalas bendruomenę paragino: „Dabar mielai jam atleiskite ir jį paguoskite [...], patikinkite jį, kad jį mylite.“ Atkreipk dėmesį, kad korintiečiai turėjo ne vien formaliai priimti atgailaujantį atgal į bendruomenę. Iš jų žodžių ir elgesio tas žmogus turėjo pajausti, kad yra visų mylimas, laukiamas ir kad jam atleista.

9. Kodėl kai kurie, galimas dalykas, nenorėjo sugrįžusiam atleisti?

⁹ Ar galėjo būti, kad kai kuriems nesinorėjo to žmogaus vėl priimti į savo tarpą? Nežinome, bet įmanoma. Juk savo ištvirkavimu jis buvo užtraukęs negarbę visai bendruomenei ir, galimas dalykas, pakenkė kai kam asmeniškai. Kai kurie galėjo suglumti: „Mes tai elgėmės dorai, o jis kaip sunkiai nuodėmiavo! Kodėl dabar visi su juo tokie malonūs?“ (Palygink su Luko 15:​28–30.) Bet taip mąstyti nederėjo. Sugrįžusiam broliui reikėjo rodyti nuoširdžią meilę. Kodėl?

10, 11. Kas nutiktų, jei atgailaujantis asmuo nebūtų priimtas atgal?

¹⁰ Įsivaizduok, kas būtų nutikę, jei vyresnieji to atgailavusio asmens nebūtų priėmę į bendruomenę arba jos nariai nebūtų rodę jam meilės. Žmogų tikrai būtų sugniuždęs „pernelyg didelis liūdesys“. Jis galėjo prarasti bet kokią viltį pataisyti santykius su Dievu ir visai nuleisti rankas.

¹¹ Negana to, nenorėdami susikrimtusiam bendratikiui atleisti broliai ir sesės patys rizikuotų prarasti Jehovos malonę. Kodėl? Todėl, kad elgtųsi ne kaip Jehova, o kaip jo negailestingas priešininkas Šėtonas. Netgi galima sakyti, kad piktasis pasinaudotų jais tarsi įrankiu galutinai sugriauti to žmogaus dvasingumą (2 Kor 2:​10, 11; Ef 4:27).

12. Kaip Korinto bendruomenė galėjo sekti Jehovos pavyzdžiu?

¹² Kaip tad Korinto krikščionių bendruomenė galėjo sekti Jehovos pavyzdžiu? Rodydama gailestingumą. Atkreipk dėmesį, ką apie Dievą liudija Biblijos rašytojų žodžiai. Dovydas sakė: „Tu geras, atlaidus esi, Jehova, ištikimosios meilės kupinas“ (Ps 86:5). Arba Michėjas: „Koks dievas gali tau prilygti? Juk savo paveldo likučiui tu atleidi kaltę, nuodėmės neįskaitai“ (Mch 7:18). Ir Izaijas klystančius tikino: „Tepalieka nedorėlis savo kelią ir piktadarys – savo kėslus, tegrįžta pas Jehovą, ir  jis pasigailės, tesigręžia vėl į mūsų Dievą, nes jis mielai atleidžia“ (Iz 55:7).

13. Kodėl korintiečiai turėjo nedelsti ir priimti pašalintą vyrą atgal? (Žiūrėk rėmelį „ Kada korintietis buvo priimtas atgal į bendruomenę?“.)

¹³ Taigi tą atgailaujantį vyrą bendruomenė turėjo priimti atgal ir patikinti savo meile. Paulius sakė, kad taip jie parodys „visais atžvilgiais [esantys] klusnūs“ (2 Kor 2:9). Tiesa, anas žmogus buvo pašalintas vos prieš kelis mėnesius. Bet sudrausmintas jis atgailavo ir pasitaisė. Tad nebebuvo ko delsti – bendruomenė tikrai galėjo priimti jį atgal.

JEHOVOS TEISINGUMO IR GAILESTINGUMO PAVYZDYS

14, 15. Ko pasimokome iš įvykių Korinto krikščionių bendruomenėje? (2 Petro 3:9; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Visa, kas Biblijoje parašyta, „mums pamokyti parašyta“ (Rom 15:4). Tad ir iš įvykių Korinte galime daug pasisemti. Viena, jei bendruomenėje kas nors sunkiai nuodėmiauja, Jehova su tuo nesitaikstys. Leisti nebaudžiamiems daryti blogus darbus nebūtų joks gailestingumas, veikiau nuolaidžiavimas. Dievas teisingumo ir doros principų niekada nekeičia (Jud 4). Tai būtų negailestinga,  nes kiltų pavojus visai bendruomenei (Pat 13:20; 1 Kor 15:33).

¹⁵ Kita vertus, anie įvykiai mums pabrėžia, kad Jehova niekam nelinki pražūties. Jis nori išgelbėti visus, ką tik įmanoma. Tad yra gailestingas tiems, kas širdyje susipranta ir savo santykius su juo stengiasi taisyti (Ez 33:11; perskaityk 2 Petro 3:9). Užtat matydamas, kad anas korintietis atgailavo ir liovėsi elgtis blogai, Jehova įkvėpė apaštalą Paulių paraginti bendruomenę jam atleisti ir priimti atgal.

16. Kokius jausmus tau kelia Jehovos elgesys su nusidėjėliais?

¹⁶ Skaitydami, kas vyko Korinto bendruomenėje, aiškiai matome, kad Jehova visa daro su meile, teisiai ir teisingai (Ps 33:5). Argi jis nenusipelno už tai šlovės? Juk visi iki vieno esam nusidėjėliai, tad turime būti jam dėkingi, kad mus išpirko ir atleidžia prasižengimus. Kaip gera žinoti, kad Jehova savo tarnus taip myli ir tiek dėl jų daro!

17. Ką aptarsime tolesniuose straipsniuose?

¹⁷ O kaip šiandien? Kaip vyresnieji gali sekti Jehovos pavyzdžiu ir paskatinti bendratikį atgailauti? Ir kaip dera elgtis mums visiems, jeigu jie nusprendžia pašalinti asmenį iš bendruomenės arba priimti atgal? Šiuos klausimus aptarsime tolesniuose dviejuose straipsniuose.