1. Kas pasakytina apie kai kuriuos į nuodėmę įpuolusius krikščionis?

 ANKSTESNIAME straipsnyje aptarėm, ką apaštalas Paulius nurodė Korinto krikščionių bendruomenei, kurioje vienas asmuo elgėsi nedorai. Kadangi tas vyras neatgailavo, turėjo būti iš bendruomenės pašalintas. Tačiau kai kuriuos iš tokių žmonių, kaip skaitome straipsnio teminėje citatoje, įmanoma „paskatinti [...] atgailauti“ (Rom 2:4). Kaip vyresnieji gali tai daryti?

2, 3. Ką ir kodėl turėtume daryti žinodami, kad bendratikis sunkiai nusidėjo?

² Kad vyresnieji galėtų suklupusiam padėti, jiems būtina apie jo prasižengimą sužinoti. Tad ko imsimės žinodami, kad bendratikis padarė sunkią nuodėmę? Turėtume paskatinti jį prašyti vyresniųjų dvasinės pagalbos (Iz 1:18; Apd 20:28; 1 Pt 5:2).

³ O kaip, jeigu jis į ganytojus nesikreipia? Tada patys apie tai jiems pasakykime, kad klystantis bendratikis susilauktų būtinos pagalbos. Juk mylime jį ir nenorime, kad pražūtų. Jeigu ir toliau žengs blogu keliu, jis visai susigadins santykius su Jehova. Taip pat savo elgesiu gali užtraukti negarbę krikščionių bendruomenei. Todėl meilės Jehovai ir nusižengusiam skatinami ryžtingai imkimės veiksmų (Ps 27:14).

 KAIP VYRESNIEJI NUSIDĖJUSIAM PADEDA

4. Ko vyresnieji siekia protindami nusidėjusį asmenį?

⁴ Jei kas nors bendruomenėje labai nusideda, vyresniųjų taryba jam padėti sudaro komitetą iš trijų brolių. a Šie vyrai kukliai ir nuolankiai stengsis paskatinti klystantį atgailauti. Sykiu jie supranta, kad atgailauti žmogaus neprivers (Įst 30:19). Deja, į pamokymą ne visi reaguoja taip pat teigiamai kaip karalius Dovydas (2 Sam 12:13). Kai kurie Jehovos drausminimo nepaiso (Pr 4:​6–8). Vis dėlto tie broliai stengiasi, jei tik įmanoma, sužadinti asmens širdyje atgailą. Aptarkime, su kokia nuostata jie teikia tokią pagalbą.

5. Kaip vyresnieji turėtų elgtis su nusižengusiu bendratikiu? (2 Timotiejui 2:​24–26; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁵ Vyresnieji supranta, kad bendratikis, nors ir nusidėjo, yra brangi Jehovos kaimenės avis (Lk 15:​4, 6). Todėl jie kalbasi ir elgiasi su juo švelniai. Komiteto susitikimas su tuo asmeniu nėra koks formalumas. Kaip rašoma 2 Timotiejui 2:​24–26 (perskaityk), broliai stengiasi romiais, maloniais žodžiais pasiekti bendratikio širdį.

6. Kaip vyresnieji ruošiasi susitikimui su nusižengusiu asmeniu? (Romiečiams 2:4)

⁶ Vyresnieji gerai pasiruošia. Su nusidėjusiu bendratikiu jie stengsis elgtis kaip Jehova ir atmins Pauliaus žodžius: „Dievas nori paskatinti tave atgailauti.“ (Perskaityk Romiečiams 2:4.) Ganytojai supranta, kad atstovauja Kristui ir yra jo vadovaujami (Iz 11:​3, 4; Mt 18:​18–20). Tad dar prieš susitikdami su prasižengusiu asmeniu jie mels Jehovą, kad padėtų paskatinti asmenį atgailauti. Taip pat patyrinės atitinkamas Biblijos eilutes, paieškos informacijos mūsų leidiniuose ir prašys Dievą įžvalgumo. Jie atsižvelgs ir į tai, kokios asmeninės aplinkybės galėjo turėti įtakos bendratikio mąstysenai ir elgsenai (Pat 20:5).

7, 8. Kaip vyresniesiems dera elgtis su nusižengusiu bendratikiu?

⁷ Vyresnieji seka Jehovos kantrybės pavyzdžiu. Jie atmena, kaip Dievas  elgėsi su nusidėjėliais praeityje. Pavyzdžiui, kaip kantriai protino Kainą ir įspėjo, prie ko veda nirtulys. Jehova net išreiškė viltį, kad Kainas nuodėmei nepasiduos (Pr 4:​6, 7). Geras pavyzdys ir Dievo elgesys su Dovydu. Jo siųstas pranašas Natanas papasakojo karaliui jautrią alegoriją ir taip padėjo susivokti, kaip sunkiai šis nusidėjo (2 Sam 12:​1–7). Taip pat visą Izraelio tautą Jehova ragino palikti klystkelius, žadino ją per savo pranašus „kasdien, vis iš naujo“ (Jer 7:​24, 25). Užuot laukęs, kad žmonės patys susiprastų, jis visaip skatino juos atgailauti.

⁸ Vyresniesiems labai svarbu kalbantis su prasižengusiu asmeniu sekti šiuo Jehovos pavyzdžiu. Kaip ir patariama 2 Timotiejui 4:​2, protinti į bėdą įkliuvusį bendratikį dera „su visa kantrybe“. Studijų Biblijoje ties šia eilute yra toks komentaras: „Vyresnysis turi tvardytis ir kantriai žadinti nusidėjusiam žmogui norą elgtis teisingai. Jeigu susierzintų ar imtų lieti apmaudą, bendratikį tikriausiai išgąsdintų ar netgi papiktintų.“

9, 10. Kaip vyresnieji skatina nusidėjusį bendratikį permąstyti savo veiksmus?

⁹ Vyresnieji stengiasi suprasti, kokios aplinkybės privedė prie nuodėmės. Gal krikščionis dvasiškai nusilpo todėl, kad apleido asmenines studijas ar tarnybą? Gal jo maldos pasidarė retos ir paviršutiniškos? O gal jis leidosi vedamas nederamų geismų? Arba pasirinko netinkamus draugus ar pramogas? Juk galėjo būti, kad tokios klaidos paveikė jo protą ir širdį. Ar jis suvokia, kaip savo neprotingais sprendimais ar veiksmais įskaudino dangiškąjį Tėvą Jehovą?

¹⁰ Gerai apgalvotais klausimais vyresnieji padeda nusidėjusiam bendratikiui permąstyti savo poelgius ir kokį poveikį jie padarė santykiams su Dievu (Pat 20:5). Ganytojai daro tai maloniai ir neklausinėja apie privačius dalykus, kurių jiems žinoti nereikia. Panašiai kaip pranašas Natanas, paveikiais pavyzdžiais jie stengiasi pasiekti klystančio asmens širdį. Neretai jau per pirmąjį susitikimą nusižengęs krikščionis susipranta ir nuoširdžiai atgailauja dėl to, ką padarė.

11. Kokį pavyzdį parodė Jėzus?

¹¹ Vyresnieji seka Jėzaus pavyzdžiu. Jėzus krikščionių persekiotojui Sauliui iš Tarso uždavė tokį klausimą: „Sauliau! Sauliau! Kodėl mane persekioji?“ Jis norėjo padėti tam įniršio pagautam vyrui susimąstyti, ką daro (Apd 9:​3–6). O Apreiškimo knygoje minima kažkokia „Jezabelė“, savo mokymais klaidinusi bendruomenę. Apie tą Jezabelę Jėzus pasakė: „Daviau jai laiko atgailauti“ (Apr 2:​20, 21).

12, 13. Kada gali prireikti ne vieno susitikimo su nusidėjusiu bendratikiu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² Kaip ir Jėzus, vyresnieji neskuba daryti išvados, kad nusidėjęs bendratikis neatgailaus. Vieni susipranta jau per pirmąjį susitikimą su paskirtu komitetu,  o kitiems reikia daugiau laiko. Taigi galbūt reikės kalbėtis ne kartą. Tikėtina, prasižengęs krikščionis po pirmojo pokalbio rimtai apsvarstys, ką vyresnieji sakė, ir nuolankiai mels Jehovą atleidimo (Ps 32:5; 38:18). Per kitą pokalbį jo nuostata gal bus visai kitokia nei per pirmąjį.

¹³ Kad gebėtų sužadinti asmens širdyje atgailą, vyresniesiems būtina elgtis atjaučiamai ir švelniai. Jie turi neprarasti viltingo požiūrio ir prašyti Jehovą, kad laimintų pastangas padėti klystančiam susiprotėti ir atgailauti (2 Tim 2:​25, 26).

14. Kieno nuopelnas, anot Pauliaus, yra žmogaus atgaila?

¹⁴ Jei žmogus atgailaus, bus daug džiaugsmo (Lk 15:​7, 10). Ar tai vyresniųjų nuopelnas? Ne. Atmink, ką rašė apaštalas Paulius: „Gal Dievas tiems priešgynoms leis atgailauti ir iš tikro suprasti tiesą“ (2 Tim 2:25). Studijų Biblijoje ši eilutė komentuojama taip: „Ne žmogus, o Jehova padeda klystančiam krikščioniui pataisyti mąstyseną. Paulius toliau rašo, kiek daug nuoširdi atgaila žmogui duoda. Aiškiau suvokdamas tiesą ir supratęs savo klaidą, jis nebeįklius į Šėtono spąstus (2 Tim 2:26).“

15. Kaip vyresnieji toliau padeda atgailaujančiam asmeniui?

¹⁵ Atgailaujančiam asmeniui komitetas ir toliau teikia ganomąją dvasinę pagalbą, kad jis darsyk neįpultų į bėdą ir galėtų toliau tiesinti takus po savo kojomis (Hbr 12:​12, 13). Aišku, vyresnieji niekam nepasakoja, kuo tas žmogus nusikalto. Tačiau kai ką bendruomenei galbūt svarbu žinoti. Ką būtent?

 „DRAUSMINK VISIEMS MATANT“

16. Kas yra „visi“, paminėti 1 Timotiejui 5:20?

¹⁶ Perskaityk 1 Timotiejui 5:20. Paulius savo bendradarbiui Timotiejui rašė, kad „tuos, kurie daro nuodėmę“, drausmintų „visiems matant“. Kas čia yra „visi“? Tai nebūtinai visa bendruomenė. Veikiau tie krikščionys, kurie jau žino apie bendratikio prasižengimą, pavyzdžiui tiesioginiai įvykio liudininkai arba tie, kam asmuo prisipažino. Vyresnieji gali konfidencialiai informuoti juos, kad nusidėjęs žmogus buvo sudrausmintas.

17. Kokiu atveju ir kodėl bendruomenei bus pranešta apie brolio ar sesės sudrausminimą?

¹⁷ Apie kai kuriuos nusižengimus sužino arba vėliau sužinos daugelis bendruomenėje. Tokiu atveju „visi“ reikštų visą bendruomenę. Jeigu taip, paskirtas vyresnysis sueigoje praneš, kad brolis arba sesė buvo sudrausmintas. Kam to reikia? Paulius atsako: „Kitiems tai bus įspėjimas.“

18. Ką vyresnieji daro, jei nusideda krikštytas nepilnametis? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁸ O kaip, jei sunkiai nusideda krikščionis, neturintis 18 metų? Vyresniųjų taryba paskiria du vyresniuosius susitikti su juo ir jo tėvais, jeigu jie Jehovos liudytojai. b Tie du broliai išsiaiškina, ko tėvai jau ėmėsi, kad paskatintų savo vaiką atgailauti. Jie  įvertina, ar nepilnamečio nuostata tinkama ir tėvų pastangos duoda vaisių. Jei taip, jie paliks tą reikalą tėvų rankose ir komitetas nebus sudaromas. Juk būtent tėvus Dievas įpareigojo su meile drausminti vaikus (Įst 6:​6, 7; Pat 6:20; 22:6; Ef 6:​2–4). Vėliau vyresnieji retkarčiais tėvų pasiteiraus, kaip einasi savo atžalą toliau ugdyti. O kaip tada, jeigu krikštytas nepilnametis nenori taisytis? Tokiu atveju su juo ir jo tėvais susitiks vyresniųjų sudarytas komitetas.

„JEHOVA YRA KUPINAS ATJAUTOS IR GAILESTINGAS“

19. Kaip vyresnieji seka Jehovos pavyzdžiu teikdami nusižengusiam bendratikiui pagalbą?

¹⁹ Vyresniųjų pareiga yra žiūrėti, kad niekas nesugadintų Jehovos bendruomenės (1 Kor 5:7). Taip pat jie nori paskatinti nusižengusius asmenis atgailauti. Tad tiems broliams labai svarbus pozityvus, viltingas požiūris, kokį turi ir mūsų dangiškasis Tėvas Jehova. Jis „yra kupinas atjautos ir gailestingas“ (Jok 5:11). Panašią nuostatą išsakė ir pagyvenęs apaštalas Jonas: „Mano vaikeliai, visa tai jums rašau, kad nenusidėtumėte. O jeigu kuris nusidėtų, turime pas Tėvą padėjėją – Jėzų Kristų, teisųjį“ (1 Jn 2:1).

20. Kas aptariama tolesniame straipsnyje?

²⁰ Deja, kai kurie nusidėję krikščionys atgailos nerodo. Ko vyresnieji turi imtis tokiu atveju? Tai aptariama paskutiniame šio numerio straipsnyje.