1, 2. Kodėl mums reikia vedlio?

ĮSIVAIZDUOK, kad tau tenka eiti per užminuotą lauką. Priekyje žengia patyręs vedlys. Ką darysi, kad neužliptum ant minos ir nežūtum? Tikriausiai neišleisi vedlio iš akių ir tiksliai taikysi į jo paliktas pėdas.

² Šiandieninis pasaulis pavojingas tarsi koks minų laukas. Laimei, turime tobulą Vedlį. Kas jis? Dievo Sūnus Jėzus Kristus. Istorijos puslapiuose yra įspausti ryškūs jo gyvenimo kelionės pėdsakai ir apaštalas Petras savo laiške skatino krikščionis jais sekti (1 Pt 2:21). Aptarkime, ką reiškia sekti Jėzaus pėdomis, kodėl tai turime daryti ir kaip?

3. Ką reiškia sekti kieno nors pėdomis?

³ Ką reiškia sekti kieno nors pėdsakais? Biblijoje kartais kalbama, kad žmogus eina, arba žengia, gyvenimo keliu (Pr 6:9; Pat 4:26, išn.). Tad jo paliktas pavyzdys gali būti metaforiškai prilygintas pėdsakams. Taigi sekti žmogaus pėdomis reiškia sekti jo pavyzdžiu.

4. Kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

⁴ Kaip tad galime sekti Jėzaus pavyzdžiu? Straipsnio teminėje eilutėje cituojami Petro žodžiai, kad  Jėzus kantriai ištvėrė visus išbandymus. Tačiau iš Jėzaus dera mokytis ne tik ištvermės (1 Pt 2:18–25). Turėtume imti pavyzdį iš visko, ką jis kalbėjo ir ką darė.

5. Ar netobuliems žmonėms įmanoma sekti Jėzumi?

⁵ Tačiau esame netobuli, tad ar tikrai mums įmanoma sekti Jėzaus pavyzdžiu? Taip. Nors kartais suklystame ir tiksliai į Jėzaus paliktas pėdas nepataikome, stengtis „gyventi, kaip jis gyveno“, tikrai galime (1 Jn 2:6).

6, 7. Kodėl galime sakyti, kad eidami Jėzaus pėdomis tampame Jehovos draugais?

⁶ Eidami Jėzaus pėdomis tampame Jehovos draugais. Kodėl taip sakome? Pirma, Jėzus visada darė tai, kas patinka jo dangiškajam Tėvui (Jn 8:29). Taigi, jei sekame Jėzaus pėdomis, mūsų elgesys irgi Jehovai patinka ir jis priima mus į savo draugus (Jok 4:8).

⁷ Antra, Jėzus visada stengėsi būti toks, kaip jo Tėvas. Ne veltui jis pasakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14:9). Koks Jėzus buvo, akivaizdu, pavyzdžiui, iš to, kaip jis parodė gailestingumą raupsuotajam, atjautė sunkiai sergančią moterį ir gedėjo drauge su artimo netekusiais žmonėmis (Mk 1:40, 41; 5:25–34; Jn 11:33–35). Jeigu lygiuojamės į Jėzų, daromės vis panašesni ir į Jehovą. Taip mūsų draugystė su Dievu stiprėja.

8. Kaip mes galime nugalėti pasaulį?

 ⁸ Jeigu seksime Jėzaus pėdomis, niekas neatitrauks mūsų nuo tarnystės Dievui. Paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą Jėzus pasakė: „Aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16:33). Jis išties turėjo pagrindą taip teigti, nes nesileido paveikiamas šio nedoro pasaulio – neperėmė jo mąstysenos ir gyvensenos, nesusiviliojo jo siekiais. Jėzus visada turėjo omenyje, kokiam tikslui buvo siųstas į žemę – apginti savo dangiškojo Tėvo Jehovos reputaciją. Dabartiniais laikais daug kas gali atitraukti mūsų dėmesį nuo tarnystės Dievui. Kad pasaulį nugalėtume, vykdykime Jehovos valią su atsidavimu, kaip ir Jėzus (1 Jn 5:5).

9. Kaip išlikti kelyje, vedančiame į amžiną gyvenimą?

⁹ Jei seksime Jėzumi, gausime amžino gyvenimo dovaną. Kai vienas turtingas jaunuolis paklausė, kaip galėtų pelnyti amžiną gyvenimą, Jėzus jį paragino: „Sek paskui mane“ (Mt 19:16–21). Žydams, kurie Jėzaus nepripažino Mesiju, jis pasakė: „Manosios avys [...] seka paskui mane. Aš duodu joms amžiną gyvenimą“ (Jn 10:24–29). Kad amžinai galės gyveni tie, kurie jį tiki, Jėzus taip pat paaiškino Sinedriono nariui Nikodemui, susidomėjusiam jo mokymais (Jn 3:16). Tikėjimą Jėzumi parodome stengdamiesi laikytis visko, ko jis mokė žodžiu ir pavyzdžiu. Jeigu taip darome, neišklysime iš kelio, vedančio į amžiną gyvenimą (Mt 7:14).

10. Ko, remiantis Jono 17:3, reikia, kad galėtume sekti Jėzumi?

¹⁰ Kad galėtume sekti Jėzumi, būtina vis geriau pažinti Jėzaus asmenybę, perprasti jo mąstyseną ir jo elgesio motyvus. (Perskaityk Jono 17:3.) Net jeigu jau ilgą laiką einame tiesos keliu, mums svarbu ir toliau semtis žinių apie Jehovą ir jo Sūnų.

11. Apie ką rašoma evangelijose?

¹¹ Jehova įkvėpė Biblijos rašytojus papasakoti apie jo Sūnaus gyvenimą ir tarnystę keturiose evangelijose. Jose aprašyta, ko Jėzus žmones mokė, kokių darbų nuveikė ir  kaip jausdavosi vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis. Gilindamiesi į šiuos pasakojimus galime „gerai pamąstyti“, kokia asmenybė Jėzus buvo ir kokį pavyzdį mums paliko (Hbr 12:3). Taip mokomės žengti jo pėdomis.

12. Kaip dera tyrinėti evangelijas?

¹² O kad galėtume apmąstyti, ką perskaitėme evangelijose, turime skirti tam nemažai laiko ir viską ištirti nuodugniai. (Palygink su Jozuės 1:8.) Aptarkime, kaip tai daryti ir kaip žinias apie Jėzų pritaikyti savo gyvenime.

13. Kaip galėtum pasitelkti vaizduotę?

¹³ Pasitelk vaizduotę. Stenkis aprašytus įvykius matyti, girdėti ir pajausti. Atsižvelk į kontekstą, taip pat mūsų organizacijos leidiniuose paieškok informacijos apie istorines aplinkybes ir aprašomų vietovių geografinius ypatumus. Pasidomėk, kas apie tuos pačius įvykius rašoma kitose evangelijose, – jose gali rasti papildomų reikšmingų detalių.

14, 15. Kaip derėtų pritaikyti, ką sužinome iš evangelijų?

¹⁴ Žinias pritaikyk (Jn 13:17). Baigęs skaityti kokį pasakojimą, pasvarstyk, ką konkrečiai galėtum pats pritaikyti. Taip pat pagalvok, kurį bendratikį remdamasis Jėzaus pavyzdžiu galėtum padrąsinti arba paguosti. Radęs tinkamą progą, taip ir padaryk.

¹⁵ Pasigilinkime į pasakojimą apie neturtingą našlę, šventykloje paaukojusią dvi smulkias monetas. Pažiūrėkime, kodėl naudinga pasitelkti  vaizduotę ir ko iš Jėzaus galime pasimokyti.

16. Apibūdink, kas pasakojama Morkaus 12:41.

¹⁶ Pasitelk vaizduotę. (Perskaityk Morkaus 12:41.) Mintimis persikelkime į Jeruzalės šventyklą. Dabar 33 m. e. metai, nisano 11-oji. Jėzui gyventi žemėje liko vos kelios dienos. Jėzus nuo pat ryto yra šventykloje ir moko žmones. Religiniai tautos vadovai jam visaip kliudo. Jie reiškia Jėzui pretenzijas, esą jis veikia neteisėtai, ir bando prigauti jį klastingais klausimais (Mk 11:27–33; 12:13–34). Paskui Jėzus ateina ir atsisėda netoli aukų rinktuvių, tikriausiai vadinamajame moterų kieme. Jis stebi, kaip žmonės meta aukas. Daugiausia pinigų aukoja turtuoliai, net žvanga jų metamos monetos.

17. Ką žinome apie našlę, paminėtą Morkaus 12:42?

¹⁷ Perskaityk Morkaus 12:42. Ir štai kai kas patraukia Jėzaus dėmesį: prie rinktuvės prieina „vargšė našlė“ (Lk 21:2). Akivaizdu, jos gyvenimas nelengvas, vos suduria galą su galu. Tačiau moteris vis tiek atneša dvi monetas ir tylutėliai įmeta į rinktuvę. Jos tikriausiai nė nesuskamba kaip turtuolių metami pinigai. Jėzus žino, kokia menka jos auka – du leptonai, smulkiausios ano meto monetos. Net žvirblis, pigiausias iš valgomų paukščių, kainavo brangiau.

18. Ką Jėzus pasakė apie našlės auką, kaip rašoma Morkaus 12:43, 44?

¹⁸ Perskaityk Morkaus 12:43, 44. Jėzus pasikviečia mokinius ir apie tą moterį jiems sako: „Ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus, kurie metė į aukų rinktuves. Jie mat visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji, kad ir stokoja, atidavė viską, ką turėjo, – visą savo pragyvenimą.“ Ta dievobaiminga našlė paaukojo paskutinį skatiką ir neabejojo, kad Jehova ja pasirūpins (Ps 26:3).

19. Ko pasimokome iš Jėzaus žodžių apie beturtę našlę?

¹⁹ Žinias pritaikyk. Ko Jėzaus žodžiai apie beturtę našlę pamoko tave? Tikriausiai ji būtų norėjusi paaukoti Jehovai daugiau, tačiau neturėjo iš ko. Ji padarė tiek, kiek galėjo. Jėzus žinojo, kad dangiškasis Tėvas tos moters auką labai vertina. Todėl pamoka mums tokia: Jehova džiaugiasi, jeigu darome dėl jo geriausia, ką galime, tarnaujame jam visa širdimi ir visa siela (Mt 22:37; Kol 3:23). Dievui miela matyti, kaip aukojame jam savo laiką ir jėgas – uoliai darbuojamės tarnyboje ir šloviname jį bendruomenės sueigose.

20. Ko dar pasimokai iš pasakojimo apie našlę? Pateik kokį nors pavyzdį.

²⁰ Ko dar pasimokome iš šio pasakojimo? Pagalvok, ką iš bendratikių reikėtų patikinti, kad Jehova jo pastangas vertina. Pavyzdžiui, gal kuri nors vyresnio amžiaus sesė jaučiasi nebenaudinga, nes nebeturi sveikatos  ir jėgų nuveikti tarnyboje tiek, kiek anksčiau? Gal ji dėl to save kaltina? O gal kuris nors brolis dėl sunkios lėtinės ligos nuolat kenčia skausmus ir ne kaskart dalyvauja sueigoje, todėl yra labai nusiminęs? Ar galėtum pasakyti tokiems bendratikiams ką nors gera ir pakelti dvasią? (Ef 4:29) Primink jiems pasakojimą apie beturtę našlę. Juos tikrai padrąsins mintis, kad Jehova mumis džiaugiasi, kai darome visa, ką galime (Pat 15:23; 1 Tes 5:11). Taip pagirdamas bendratikį už jo pastangas tarnyboje tu seksi Jėzaus pavyzdžiu.

21. Ko iš šio straipsnio pasimokei?

²¹ Kokie esame Jehovai dėkingi, kad įkvėpė Biblijos rašytojus pasakojimuose apie Jėzaus gyvenimą paminėti tokias reikšmingas detales! Matydami, kaip Jėzus elgėsi, galime sekti jo pėdomis. Ar nebūtų geras užmojis dar nuodugniau patyrinėti evangelijų pasakojimus, pavyzdžiui, per asmenines studijas ar drauge su šeima? Gilindamasis į juos nepamiršk pasitelkti vaizduotės ir apmąstyti, kaip gautas pamokas pritaikysi gyvenime. Kitame straipsnyje prisiminsime, ką Jėzus sakė pačiomis paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis. Pažiūrėsime, ko iš to galime pasimokyti.